Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (505)

Šiandien baigsime žvalgytis Lietuvininkų aikštės didžiajame name, žymimame numeriais 1-7. Labai įdomių istorijų apie gyvenimą jame papasakojo ponas, dabar gyvenantis JAV. Tačiau apie savo šeimą prabilti nesiryžo. Nurodyti tikrosios savo pavardės taip pat ne. O "Klaipėdos akvarelės" rašomos remiantis žmonių su tapatybės dokumentais pasakojimais ir prisiminimais. O jais pasidalinti nesiryžo ir dar viena šio namo gyventoja. Gal kiek ir gaila. Tačiau ieškomų ir atrandamų herojų nuostatos - viešintis ar ne - yra šventos.

Tad šįkart "Akvarelė" bus kiek neįprasta, - ką šiame namų komplekse gyvenusieji labai įvairių specialybių, profesijų žmonės matydavo ir šiandien mato pro savo langus, žvelgdami į Lietuvininkų aikštę.

Lietuvininkų aikštės metamorfozės

Dabartinė Lietuvininkų aikštė yra turėjusi keletą pavadinimų - Liepojos, Hindenburgo, Imanuelio Kanto, Lenino, Pergalės, kol Nepriklausomybės laikais ji įgavo Lietuvininkų aikštės vardą.

Po Didžiojo 1854 m. gaisro, iki pamatų nusiaubusio didžiąją Mėmelio dalį, šioje vietoje buvo pasodinta medžių, o pati aikštė užstatyti pradėta tik XX a. pradžioje. Vienu aikštės pakraščiu buvo nutiesti tramvajaus bėgiai link geležinkelio stoties. Kiek vėliau suplanuota stačiakampė aikštė, kuri buvo vadinama Liepojos aikšte. Ji buvo vadinta ir Hindenburgo vardu. O Klaipėdoje gyvenę lietuviai ir mažlietuviai ją vadindavo Imanuelio Kanto aikšte. 1945 m. gegužės 27 d. šioje aikštėje buvo atidengtas paminklas pergalei prieš hitlerinę Vokietiją pažymėti - į Vakarų pusę nukreipta patranka, kuri "dalyvavo" miesto mūšiuose prieš hitlerininkus. Pati aikštė pavadinta Lenino vardu. 1976 m. aikštę pervadinus į Pergalės, patranka buvo pakelta ant aukšto granito postamento. Šioje aikštėje vykdavo įvairios manifestacijos, mitingai, buvo švenčiamos Pergalės, Klaipėdos išvadavimo dienos.

1950. Šioje nuotraukoje - aikštė 1950 m. Nes vienintelė, dar neišvalius griuvėsių, Klaipėdoje ir tebuvo. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų nuotr.

1990 m. atgavus Nepriklausomybę aikštė buvo pavadinta Lietuvininkų garbei, o buvęs postamentas su stovėjusiu pabūklu nugriautas ir dabar eksponuojamas Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. 1997 m. rugsėjo mėnesį, minint "Katekizmo" išleidimo 450-ąsias metines, aikštėje pastatytas paminklas jo autoriui Martynui Mažvydui. Šiam paminklui statyti aukojo klaipėdiečiai.

Kas vykdavo aikštėje?

Liepojos, Hindenburgo, Imanuelio Kanto aikštė tarpukariu buvo tiesiog poilsio zona. Iš pradžių Lenino, paskui Pergalės aikštė pokariu buvo įvairių pionierijos, komjaunimo, partijos ritualų ir sueigų vieta. Manau, daugelis senųjų klaipėdiečių turi fotografijų prie aikštės obelisko su patranka, nes daugiau paminklinių įžymybių Klaipėdoje nebuvo. Tie Klaipėdos tarpukario paminklai, kurie per karą nenukentėjo, buvo sunaikinti, įskaitant ir Taravos Anikę, paminklą Prūsijai. Negi fotografuosies prie Lenino stovylos stotyje? Buvo daug Stalino biustų, Dangės skvere - ir jo statula.

1982. Kai buvo laidojamas TSKP CK generalinis sekretorius Leonidas Brežnevas, Pergalės a. atrodė taip. Per tas laidotuves dar niekas net neįtarė, kad jos jau paženklino naujos epochos pradžią. Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo bebuvo vos aštuoneri metai. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų nuotr.

Kai Stalinas 1956 m. buvo "nukryžiuotas" ir visi biustai, statulos nuritintos (egzistuoja legenda - tiesiai į Dangę...), ant to paties postamento radosi Leninas iš stoties. Paskui jau visai kitu - meniškesniu pavidalu, persikraustęs į dabartinę Atgimimo aikštę. Į ją iš Pergalės a. persikėlė ir visi spaliukų, pionierių, komjaunimo ir partijos ritualai, įskaitant ir gegužines, spalines demonstracijas. Pergalės aikštė žmonių prisipildydavo tiktai gegužės 9-ąją. Na, dar čia ateidavo karo veteranai, skambindami medaliais ir ordinais ant krūtinių ir ne gegužės 9-ąją nusifotografuoti su pionieriais, komjaunuoliais.

Ištuštėjusi aikštė

Nežinau, dėl kokių priežasčių, tačiau dabartinė Lietuvininkų a. klaipėdiečių nėra mėgstama. Manau todėl, kad, iškirtus krūmus, medžius, išgrindus trinkelėm, ji prarado svarbiausia - jaukumą. Lietuvininkų a. atgaivinti bandė "Eldorado" restorano lauko kavinė. Ir čia rinkdavosi žmonės. Karštos vasaros dienos vakarą esu čia sėdėjusi ir aš. Jaučiausi kaip kokia italė ar ispanė tik vakare, atslūgus kaitrai, atėjusi išgerti arbatos, paplepėti su dabartine drauge, gyvenančia Lietuvininkų a., tik kitoje pusėje aprašomo namų komplekso jau stalininės statybos name. Bet kiek tų kaitrių dienų per vasarą būna? O ir "Eldorado" restoranas užsidarė...

2017. Šiandieninė Lietuvininkų aikštė su iškirstais krūmais ir medžiais prarado jaukumą. Išgrįsta trinkelėmis tapo dar viena "basankės" Palangoje kopija. Eimanto Chachlovo nuotr.

Ir Lietuvininkų a. Martyno Mažvydo skulptūra dunkso čia labai vieniša. Aikštė žmonių prisipildo tik rugsėjo 1-ąją, kai nuo šios aikštės prasideda studentijos, moksleivijos, pedagogų eisenos. Na, ir dar viena kita miesto šventės proga, kai aikštė yra patogi rikiuotis.

Anonsas

Kitą antradienį pėdinsime į kitą Klaipėdos aikštę - Teatro. Bet žvalgytis pradėsime ne nuo Dramos teatro pastato, o nuo namų, kuriuose žmonės gyveno. Sužinosime, kaip buvo restauruojami šios aikštės pastatai ir kodėl joje atsirado architekto Vytauto Šliogerio pėda.