Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (497)

O po dvejų metų tame pat name bute jau krykštavo ir antroji duktė - Galinda Audronė.

"Pokariu teko keisti gimimo liudijimą, nes jis buvo išrašytas vokiečių kalba, su vokiškais herbais. Tai per tą keitimą pirminiu vardu įsirašiau Audronė", - paaiškino A. Trukanaitė.

Nors tuomet, kai ji gimė, Klaipėda jau priklausė Lietuvai, tačiau dokumentai buvo rašomi vokiškuose blankuose.

Trukanų "salonas"

Bene dažniausias svečias Trukanų namuose buvo Adomas Brakas. Jis ne tik draugavo su Trukanu, bet vyrus siejo ir "verslo" reikalai. Mat Klaipėdos krašto šviesuolis turėjo pomėgį - konstruoti ir meistrauti baldus, tad nemaža jų pokalbių dalis sukdavosi apie juos. K. Trukanas priprašė Braką jų butui sumeistrauti stilingus baldus. Kai tik Trukanų bute atsirasdavo naujų baldų "porcija", senuosius juodmedžio baldus K. Trukanas pasirūpindavo perkelti į Mokyklų draugijos posėdžių kambarį. Taip būdavo tuomet, kai Trukanai jau gyveno Vytauto Didžiojo gimnazijos bute, skirtame mokyklos vadovui.

Dažnai kavutės pagurkšnoti pas Trukanus užsukdavo ir architektas H. Reismanas. Visko gali būti, kad Vytauto Didžiojo gimnazijos projekto idėja gimė čia, kukliame Lietuvininkų a. 1-ojo namo bute.

Trukanų draugai buvo ir Kazanavičiai: Klaipėdos mėsinės buhalteris ir Kazanavičienė-Didžiulytė - vaikiškų knygelių autorė ir dailininkė.

Pas lietuvių mokyklos vadovą kortomis palošti užsukdavo Gudeliai, Valaičiai. Audronė pamena, kad pas mamą paplepėti užeidavo ir rašytojo Antano Venclovos žmona. Apie ją Danutė Trukanaitė yra labai šiltai atsiliepusi, prisiminė, kad ji "skaniai kvepėdavo". Danutė geru žodžiu yra minėjusi ir patį A. Venclovą, kuris jau po karo ją išgelbėjo iš enkavėdistų letenų. O Audronė jaučia nuoskaudą, kad A. Venclova nepadėjo tuomet, kai tėtis buvo pasmerktas gulagams.

Danutei iš visų svečių bene mieliausias buvo kopų inspektorius Merkelis. Žiemą jis atsiųsdavo arklius su rogėmis, prie jų pririšdavo žemesniųjų klasių vaikų rogutes ir tokia vilkstinė išvažiuodavo į Girulius, pas Merkelius.

Žaidimai

Kadaise kalbinta D. Trukanaitė pašaipiai prisiminė vaikystėje buvusi rubuilė, tad dėdė pasirūpino jai padovanoti "rolerį" - šiandieninio paspirtuko atmainą. Su tuo paspirtuku Danutė pradėjo "akėti" Lietuvininkų aikštę, į ją ateidavo ir tuomet, kai jau gyveno Vytauto Didžiojo gimnazijos bute. Dėl to "rolerio" alpo klasės draugė Gailė, kurios mama aktorė Bindokaitė vadovavo mokyklos teatriukui.

Visgi Danutei labiausiai patiko lėlės. Vaikystėje paklausta, kuo būsianti, nė nemirktelėjusi patikindavo: "Būsiu mamutė", t. y. mama. Trukanų namuose atsirasdavo pirktinių lėlių galvų, kūnų, iš kurių ji sukonstruodavo tokias lėles, kokių norėdavo. O štai apdarus lėlėms Danutė ir jau vėliau gimusi sesutė Audra kartu su mamyte siūdavo pačios.

Kryžiaus keliai

1939 m. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą K. Trukanas rūpinosi gimnazijos inventoriaus perkėlimu į Palangą ir iki 1940 m. vadovavo ten veikusiai Vytauto Didžiojo gimnazijai. 1940 m. persikėlė į Vilnių. 1940-1944 m. buvo Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius. Baigiantis karui grįžo į Klaipėdą, 1945 m. balandį buvo paskirtas Klaipėdos 1-osios vidurinės, buvusios Vytauto Didžiojo gimnazijos, direktoriumi.

Mokytojų konferencijoje pasisakęs prieš propagandos ir agitacijos sekretoriaus V. Princevo poziciją dėl pedagogų lojalumo valdžiai 1946 m. gruodį K. Trukanas buvo suimtas ir ištremtas, iki 1954 m. kalėjo Mordovijos ir Sverdlovsko srities lageriuose.

Grįžęs 1954-1957 m. dirbo Klaipėdos viešojoje bibliotekoje (mokytojauti uždraudė sovietinė valdžia), dalyvavo Klaipėdos kraštotyros muziejaus ekspedicijose po Klaipėdos kraštą.

1957-aisiais mirdamas nuo vėžio artimiesiems sakė: "Kaip gaila, kad nebepamatysiu, kuo baigsis toji TSRS nesąmonė."

Prieš kelerius metus ant Vytauto Didžiojo gimnazijos sienos buvo pakabinta K. Trukanui skirta atminimo lenta.

Tėvo biografija - vargas vaikams

Nepaisant išsilavinimo K. Trukano dukroms ir sūnui sunku buvo skintis kelius, nes buvo priskiriami "liaudies priešų" atžalynui. Bet vaikai buvo atkaklūs - Danutė važiavo studijuoti į Maksvos Gerceno institutą, sesė Audronė studijavo kinematografiją, brolis Rimvydas - matematiką. Tik stojant į bibliotekininkystę, kino inžineriją ir matematiką nereikėjo pildyti anketų, kuriose būtų atsispindėjęs represuotas tėvas. Visi trys galų gale tapo pedagogais.

Jiems studijų metais buvo skiriamos net Lenino vardo stipendijos. Trukanų vaikai turėdavo gerokai su savimi pakovoti - juk atsisakę tokių stipendijų vėl būtų atkreipę į save ir visą šeimą enkavėdistų-kagėbistų dėmesį.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

Anonsas

Kitą antradienį įžengsime į Lietuvininkų a. 3-iojo namo butą, kuriame brežnevinio sąstingio metais gyveno Janinos ir Donato Zvonkų šeima, Lietuvai padovanojusi garsųjį Deivydą (jis šiame name gimė) ir Briuselyje sėkmingai su IT besidarbuojantį Romą.

Prašymas

Prašytume atsiliepti Lietuvininkų aikštės 1-7 namų komplekso gyventojus ar jų palikuonis, galinčius papasakoti apie savąsias šeimas ir kaimynus tel. 8 612 24184 arba el. pašto adresu [email protected]