Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (488)

Apie Ch. Cukermano profesionalumą pokarinėje Klaipėdoje sklisdavo legendos. Ir klaipėdietės, besilaukiančios vaikučių, svajodavo patekti į jo rankas. O moterys, turėjusios ginekologinių problemų, kurias šalinti reikėdavo skalpeliu, trokšdavo, kad operuotų jis.

Mano mama, "užsiauginusi" miomą, labai džiūgavo, kad operuos "pats Cukermanas". Man tuomet tebuvo gal septyneri, gal aštuoneri. Ką aš galėjau suprasti, ką tai reiškia? Bet pavardę įsidėmėjau dar ir dėl to, kad supratau, kaip blogai, kai namuose nėra mamos. Tėvas nelabai mokėjo supinti kasyčių, neragindavo pasikeisti (pati dar nesupratau) mokyklinės uniformos baltų apykaklaičių, nemokėdavo išvirti sriubos, kotletų iškepti.

Žodžiu, mudviejų gyvenimo ritmas buvo pairęs. Ir kiek tokių šeimų gyvenimo ritmų Ch. Cukermanas operuodamas sugrąžindavo į vietas. Ir kiek vaikų neprarasdami mamų neaugo našlaičiai. Bet apie tai - kiek vėliau. Pasidairykime, kas šiame name gyveno tarpukariu.

Ulrichai

Kaip įprasta, "Akvarelei" tarpukario faktus surinkti padėjo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė.

Altenbergo gatvės penkių butų 7-ojo namo, kaip ir viso kvartalo projektą 1932 metais, Klaipėdos lietuviškuoju gyvavimo periodu paruošė architektas Herbertas Reismanas (Herbert Reissman). Namas galėjo būti pastatytas apie 1935 metus.

Miesto adresų knygoje nurodomi du šio pastato savininkai - komersantas Kurtas Ulrichas (Kurt Ulrich) ir kaip neturinti profesijos Katia Dyk (Kathe Dyck). Prekybininkų Ulrichų šeima mieste buvo žinoma nuo XX a. pradžios. K. Ulrichas vertėsi automobilių prekyba, buvo Klaipėdos automobilių ir motorračių klubo narys.

Pagal adresų knygas, 1942 m. pastate gyveno Henris Fuchsas (Henry Fuchs) - vyresnysis mokytojas, Fricas Knoksas (Fritz Knox) - apskrities fizinio lavinimo mokytojas, Kurtas Štygė (Kurt Stiege) - teismo tarėjas. Jų šeimoms butus nuomojo jau vienvaldžiu namo savininku likęs K. Ulrichas. 1942 m. šiame name tebegyveno ir jis pats, ir prekybininko našle nurodoma (tikriausiai K. Ulricho mama) Ana Ulrich (Anna Ulrich).

Kur jie ir kada pasitraukė iš Klaipėdos, duomenų neaptikta. Galėjo būti taip, kad namą kam nors pardavė, nes 1942 m. dar nebuvo jokių ženklų, kad frontas iš Rytų persilauš atgal Vakarų kryptimi. O galėjo būti ir taip, kad pagal tvarkingus vokiečių valdžios Klaipėdoje sudarytus grafikus, kaip ir kiti paklūstantys "Ordnung ist Ordnung" ("tvarka yra tvarka") įstatymams Vokietijos bendrapiliečiai, 1944 m. iš Klaipėdos krašto pradėjo vargingą kelionę į "faterlendą". Nespėję, beje, ir neturėję kam namų parduoti.

Visa, ką galėjo padaryti traukdamiesi iš Klaipėdos Ulrichai - pakasti sode šeimos stalo brangenybes: gal auksinius, gal sidabrinius šaukštus, peilius, šakutes, tikriausiai su monogramomis, kaip tuomet buvo madinga, indus. Ar juos kas atkapstė, be abejo, jau niekas neatsakys. Bet atkapstyti, sodindami pomidorus, krūmus jau pokariniai klaipėdiečiai tikrai galėjo. Žinoma, jei Ulrichai, kaip daugelis besitraukiančių į faterlendą vokiečių, juos pakasė...

KIEMAS. Pokario klaipėdiečiai ne tik prie 7-ojo, bet ir prie kiekvieno Lenino gatvės namo užsiveisdavo daržus. Ar daržovių augindavosi ir Cukermanų šeima, aiškinsimės.

Cukermano iščiūčiuoti

O dabar pasižvalgykime po tą namą jau pokarinės Klaipėdos laikotarpiu.

Šiandieniniai šešiasdešimtmečiai septyniasdešimtmečiai klaipėdiečiai gali kartais ir nežinoti, kas buvo jų "krikšto tėvas" išvystant šį pasaulį. Tikėtina, kad tai buvo Ch. Cukermanas, ant savo rankų pačiūčiavęs daugelį pokario naujagimių.

"Pirmojo kūdikio gimimas ligoninėje (tuomet joje ir gimdydavo) buvo nepaprastas įvykis. Cukermanas nieko neleido prie naujagimio: "Turi būti sterili švara", - kadaise "Tarybinės Klaipėdos" laikraščio straipsnyje "Dosnumas" rašė ilgametis Respublikinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Zigmas Juškevičius.

Iš Kazachijos - į Klaipėdą

Karo metais Ch. Cukermanas dirbo savo darbą evakuacijoje - Kazachijoje. Borovoje mieste, ir ne tik jame, jis buvo žinomas ir kaip chirurgas, ir terapeutas, ir ginekologas, ir epidemiologas. Jau ten jis buvo tapęs legenda. Jau ten savo ne tik profesinėmis, bet ir žmogiškomis savybėmis jis įkvėpė ne vieną rinktis mediko profesiją. O tie pasirinkusieji vėliau pasakodavo, kas paskatino tapti gydytoju - Ch. Cukermanas iš Lietuvos...

Kai II pasaulinis karas baigėsi, jis nusprendė grįžti tėviškėn. Tėvynė juk buvo SSRS, Lietuva - tik tėviškė... Kai prisistatė ministerijoje, jį pasiuntė dirbti į Klaipėdą. Sugriautame mieste 1945 m. jis iš pradžių sugebėjo suburti nedidelę grupelę net ne medikų bendraminčių. Mat ligoninėje, prieškariu tituluotoje Raudonojo Kryžiaus vardu (pokariu šios ligoninės pavadinimai keitėsi ir keitėsi), nebuvo nė vieno sveiko lango, ir... nė vieno medicinos įrankio. Pirmosios operacijos buvo atliekamos gal net prastesnėmis nei fronte sąlygomis.

Anonsas

Kaip tvėrėsi Klaipėdoje medikų šeima, platesne šio žodžio prasme, kaip Chaimas Cukermanas ugdė jaunuosius pasišventėlius tapti gydytojais, dosniai dalindamasis savo patirtimi, nes jis pirmasis mūsų mieste įvaldė ir kovos su vėžiu metodus - kitoje "Akvarelėje" kitą antradienį.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

Prašymas

Kitą savaitę pratęsime žvalgytuves Vilties gatvės (anuomet - V. Lenino) 7-ajame name. Prašytume atsiliepti kitus šio namo gyventojus ar jų palikuonis, galinčius papasakoti apie savąsias šeimas ir namo kaimynus tel. 8 612 24184 arba el. pašto adresu [email protected]