Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (487)

Į JAV su sūnumi Vytautu išvykusi J. Šliūpo našlė Grasilda vis prisimindavo rusaitę Jevgeniją Marudovą-Miniailo (tiesiog Ženią), spėliodama, kaip susiklostė jos likimas. O Jevgenija, gyvendama už geležinės uždangos, nuolat savo šeimoje minėdavo Šliūpus ir vis spėliodavo, kaip galėjo susiklostyti jų gyvenimai. Jos nuoširdų prisirišimą prie Šliūpų, galima sakyti, paveldėjo duktė Liubovė.

Priežastys "mėtyti pėdas"

Jevgenijos ir Valentinos Marudovų tėvas buvo represuotas kaip liaudies priešas 1938 m. ir išvežtas į Severodvinską. Kai jo mergaitės karo metais buvo atvarytos darbams į Lietuvą, jis beveik tuo pat metu tame lageryje ir pasimirė. Dukterys nieko apie tai nežinojo dar ir 1945 m. vasarį, kai pateko į filtracijos stovyklą Salantuose.

Kartenoje suformavus ešeloną seserys buvo sugrąžintos į gimtąsias vietas, kur jas pasitiko karo nušluoti namai, tad teko iš lentgalių ir velėnos susiręsti žeminę.

Jevgenija pradėjo mokytis geležinkelininkų mokykloje, Valentina - šaltkalvio amato. Abi dirbo, o pinigus atimdavo šiurkšti pamotė (mama buvo mirusi dar iki tėvo arešto).

Vieną dieną susirinko būrys valdininkų, milicininkų ir enkavėdistų bei pareiškė, kad tarybinis žmogus negali gyventi orumą žeminančioje žeminėje, ir ją išardė. Nugriauti nugriovė, o kur gyventi? Maištingoji Valentina nusprendė - reikia grįžti į Lietuvą. Viena priežasčių buvo ir toji, kad seserys bijojo, jog bus atkapstyta tėvo - liaudies priešo - byla. Ir savo planus V. Marudova nedelsdama įgyvendino - atbildėjo į Vilimiškės kaimą šalia Kretingos, susirado Petronėlę Beržanskienę, kuri turėjo daug pažinčių. Klaipėdos žuvies fabriko viršininko šeima Valentiną priglaudė kaip tarnaitę.

UNIFORMUOTA. Tuometinę geležinkelininkių moterų uniformą dėvėjo ir Jevgenija.

1949 m. į Klaipėdą atvažiavo ir Jevgenija. Ji darbo susirado geležinkelyje. Pirmiausiai - traukinių palydove, paskui - mobiliąja bilietų kasininke ir su kupina dėže traukinių bilietų keliaudavo į miestelius ar kaimus, kuriuose nebuvo nei geležinkelio stočių, nei kasų, jų pardavinėti. Vėliau daugelį metų dirbo geležinkelio stoties budinčiąja.

Netruko ji ir šeimą sukurti su garvežio kūriku Vasilijumi Miniailo, vėliau tapusiu dyzelinio traukinio mašinisto padėjėju. Šeima buvo apgyvendinta Butkų Juzės g. 3-iajame name, kuriame užaugo ir subrendo duktė Liubovė ir sūnus Jurijus.

Gavo "namų darbų"

O užsimezgusi epistoliarinė draugystė tarp aušrininko dr. J. Šliūpo sūnaus Vytauto ir Jevgenijos Marudovos-Miniailo dukters klaipėdietės Liubovės Stanišauskienės tęsiasi. Viename paskutiniųjų laiškelių jai p. Vytautas parašė: "Labai man malonu, kad parašai ir apie mamą, ir apie save. <...> Iš fotografijos matau, kad pati labai panaši į mamą. Tą, kurią teberegiu savo jaunų dienų atmintyje."

Taigi, per karą "sumestų" krūvon žmonių - Jono Šliūpo, Grasildos Šliūpienės, Jevgenijos Marudovos-Miniailo nebėra tarp gyvųjų, tačiau jų vaikų draugystė tęsiasi ir abipus Atlanto.

BUDĖTOJA. Savo "karjerą" buvusi Šliūpų šeimos tarnaitė Jevgenija Miniailo baigė Klaipėdos geležinkelio stoties budėtoja 1984 metais, būdama 60-ies. Gyveno kartu su dukters šeima, padėjo auginti anūkus ir vis dar duodavo pamokas "Šliūpai darydavo taip..."

Liubovė sakė, ji iš Vytauto Šliūpo gavo "namų darbų" - išversti laikraščių straipsnius iš rusų kalbos, kuriuose kalbama ir apie jo tėvą. Nors V. Šliūpas jau yra parašęs knygą "Tėvas, kokį pažinojau", archyvus toliau kaupia.

O Liubovė sako niekada nepamiršianti mamos duotų šeimininkavimo pamokų: "Taip Šliūpienė darė."

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

Prašymas

Kitą savaitę žingsniuosime į Vilties g. 7-ąjį namą (anuomet - Lenino g. 7). Jame pokariu gyveno akušerio-ginekologo ir pokarinės Klaipėdos legendos Chaimo Cukermano, dirbusio Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, šeima. Prašytume atsiliepti kitus šio namo gyventojus ar jų palikuonis, galinčius papasakoti apie savąsias šeimas ir namo kaimynus tel. 8 612 24184 arba el. pašto adresu [email protected].