Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (471)

Pokariu į Klaipėdą plūste plūdo ir žemaičiai, ir suvalkiečiai, ir aukštaičiai. Ir, žinoma, dzūkai.

Dzūkas

Balys, pradžios mokyklą baigęs Nedzingėje, amato mokytis išdundėjo į Kauną. Po mokslų Vilijampolės amatų mokykloje 1939 m. gavo darbą Aleksoto stiklo fabrike. O vakarais mokėsi suaugusiųjų gimnazijoje, nes turėjo didesnių svajonių nei rutininis darbas stiklo fabrike. Išvažiavo į Vilnių mokytis universitete. Ir pradėjo lankyti Vilniaus miesto teatro studiją, kuriai vadovavo režisierius Romualdas Juknevičius.

Kai prasidėjo karas, universitetas buvo išvaikytas, dramos studija irgi nutraukė veiklą. Liko grįžti į gimtinę, kurioje sulaukė karo pabaigos. O paskui kaip raštingas išprusęs žmogus gavo mokytojo darbą Alytuje.

KARALIUS. Kol Juškevičių šeimoje dar nebuvo broliuko Šarūno ir sesės Aušros, Andrius buvo tikras karalius Vilties g. 3-iojo namo kieme.

Tada visai atsitiktinai pamatė skelbimą, kad Klaipėdoje renkama artistų trupė atsikuriančiam teatrui. Jis dzūko Balio širdutėje jau buvo užėmęs didelę vietą. Surizikavo, viską metė ir patraukė vietos po saule ieškoti prie jūros. 1946 m. sausį čia atidundėjusiam B. Juškevičiui ji tapo beveik gimtine. Tačiau visą gyvenimą artistą, vėliau ilgametį Dramos teatro direktorių lydėjo dzūkiškos dainos, kurių jis išmoko Nedzingėje, Merkinėje. O jo dzūkiškų dainų karalienė buvo "Dziemedėlis". Kolegos, bendradarbiai tą "karalienę" jau puikiai žinojo, tad bet kuria proga B. Juškevičiaus prašydavo ją sudainuoti.

Aktorė Nijolė Sabulytė sakė, kad toji dzūkiška daina juos pakerėdavo, nes B. Juškevičius į ją sudėdavo visą savo širdį ir galbūt išsipildžiusias ar nespėjusias išsipildyti svajones.

Žemaitukė

Pokariu Klaipėdoje buvo atkurta ir mokytojų seminarija, kuri labai greitai peraugo į Mokytojų institutą. Vos suvažiavę iš įvairių Žemaitijos miestų, miestelių ir kaimų, seminarijos studentai buvo raginami burtis į įvairius saviveiklos būrelius. Janina Miklovaitė nuo Kartenos užsirašė visur, kur tik manė tiksianti. Tarp būrelių buvo ir teatras, kuriam "dirigavo" B. Juškevičius. Jis su būsimaisiais pedagogais užsimojo statyti "Jaunąją gvardiją", nes kokio nors tarpukario Lietuvos dramaturgo pjesės niekas nebūtų leidęs statyti.

"Jaunoji gvardija" buvo surežisuota taip, kad kai seminarijos studentai išvažiavo gastrolių į Vilnių, sostinės ideologai bemat suvokė, - spektaklyje kalbama visai ne apie sovietų partizanus, o apie lietuviškus miško brolius... Spektaklis bemat buvo "nuimtas".

Tačiau per keliolika parodytų spektaklių režisieriui B. Juškevičiui širdin jau spėjo giliai įsmigti blondinė Janina.

"Mano vaidmuo pjesėje buvo labai nedidelis. Aš teturėjau pasakyti vieną frazę - "Vasią suėmė". Ir viskas. Kol patikėjo man tą dviejų žodžių sakinį ištarti, vaidmenį atlikdavo kita panelė - graži tokia, visų numylėtinė. Nebepamenu, gal ji susirgo ar ką, kad tas vaidmuo buvo paskirtas man. Ir kai aš tą frazę spektaklyje ištariau, viskas, Balys manęs iš vaidmens nebepaleido. Ir vis kartodavo - kaip aš tą meistriškai suvaidinu. O paskui, kai mes jau 1952 metais be bažnyčių, be altorių susituokėme, Balys nuolat prisipažindavo bičiuliams, kolegoms: "Mane pakerėti Janinai pakako ištarti du žodžius: "Vasią suėmė", - prieš keletą metų kalbinta sakė dabar jau šviesaus atminimo J. Juškevičienė, visą gyvenimą Klaipėdos mokyklose dirbusi moksleivių be galo mėgstama istorijos mokytoja.

Prašapėlis

B. Juškevičiui visą laiką surydavo teatro reikalai. Be to, buvo pradėti kurti pirmieji lietuviški filmai, kuriuose, žiūrėk, koks režisierius ima ir paskiria didesnį ar mažesnį vaidmenuką. Ir Balys darda per visą Lietuvą suvaidinti epizodinio vaidmens, kuriam sugaišti tekdavo kartais savaitę, kartais dvi. O jeigu vaidmuo būdavo didesnis, žiūrėk, Balio namie ir teatre mėnesį ar du nėra.

Kaip versdavosi didelį pedagoginį krūvį vilkdama pedagogė J. Juškevičienė, augindama 1953 m. gimusį Andrių, 1956-ųjų gimimo Šarūną ir 1965 m. užgimusią pagrandukę Aušrą?

"Mama mus augindama, dirbdama mokykloje, sugebėdavo laikyti ir visus keturis namų kampus", - sakė Juškevičių vyrenėlis Andrius.

Jis prisiminė ir periodus, kai jų namuose atsirado auklės. Viena jų - B. Juškevičiaus dukterėčia Rita.

R. Juškevičiūtė-Vitkevičienė, dabar gyvenanti Kaune, su Andriumi "augo" kartu gal dvejus metus, nes J. Juškevičienė jau nebespėjo aprėpti visko, taip pat - ir Klaipėdos dramos teatro premjerų, į kurias verždavosi visas miestas. O kaip ji, mokytoja, praleis tokį įvykį. Tuo labiau kad dažname spektaklyje vaidindavo ir Balys.

"Tėvas buities reikalams buvo visiškai abejingas. Nežinau, kaip mes būtume vertęsi, jeigu ir mamai toji "gyvenimo proza" būtų nerūpėjusi. Ji stengėsi, kad mes būtume padoriai aprengti, ji rūpindavosi visai nemoteriškais dalykais - remontais, jos rūpesčiu mes valgydavome ir naminį maistą, o ne bandeles su kompotais mokykloje", - sakė A. Juškevičius.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

ANONSAS

Kitą antradienį toliau varstysime Janinos ir Balio Juškevičių šeimos buto duris. Sužinosime, kaip šiame bute teatriniam sezonui pasibaigus puotaudavo Klaipėdos dramos teatro aktoriai. Taip pat - kaip šeimos gyvenimo šventadieniais derėdavo kopūstienė su Piotro Čaikovskio Pirmuoju koncertu fortepijonui.