Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (470)

S. Borikas nuolat buvo prasmegęs redakcijoje, jo žmona Tatjana - parduotuvėje. Jau ūgtelėjęs sūnus Ilja buvo laisvas kaip vėjas. Mat, kaip minėta, darželio nelankė, nes redakcijos vaikams jis nebūdavo skiriamas. Todėl namo vyresnieji vaikai Ilją kviesdavosi plaukti į Smiltynę, kurioje buvo vadinamoji švedų tvirtovė, o ir apkasų su šaudmenimis nuo karo buvo pilna. Paaugliams rūpėdavo prisirinkti "bambiožkių", kuriose būdavo parako...

"Nešikai"

"Kai aš augau, dar pagal grafikus nekursavo keltai tarp miesto ir Smiltynės. O tas kursuojantis (kada kapitonui šaudavo galvon) buvo toks, kad keleiviai tarsi su spragilais turėdavo traukti lynus. Ir tokiu būdu keltas judėdavo į priekį. Bet ir už tokią kelionę reikėjo mokėti, todėl paaugliai rasdavo būdų į Smiltynę persikelti baržomis.

PERGALĖS AIKŠTĖ (dabar - Lietuvininkų) buvo mėgstama pasivaikščiojimų tiek vasarą, tiek žiemą vieta. Šioje nuotraukoje (iš kairės) Tatjana Borik, Iljos vaikystės draugas, būsimasis rentgenologas Rudolfas Voskoboinikovas, Ilja Borikas, Samuilas Borikas. Iljos Boriko archyvo nuotr.

Jose krovinius - žvyrą, plytas, medieną - saugodavo milicininkai. Jie atlaidžiai žiūrėdavo į baržon įšokančius "keleivius". Bet paauglių "šarovarus", tokias platėjančias į apačią kelnes su gumomis, apčiupinėdavo. O į ikimokyklinius ar pradinių klasių snarglius, koks tuomet buvau aš, dėmesio nekreipdavo. Todėl mūsų namo paaugliai mus, geltonsnapius, ir kviesdavosi kartu. Nes visą "grobį" - šaudmenis, rastus tvirtovėje ar apkasuose, sukratydavo į mūsų plačias kelnes.

Milicininkams mūsų "šarovarų" apgraibyti neateidavo į galvą. Ir mes sėkmingai su tais šaudmenimis pareidavome namo. Dalis tų šaudmenų buvo sukemšami į slėptuves, o dalis iš karto į "poligoną" - pedagoginio instituto stadioną, kuris buvo už tvoros", - vaikystės "atrakcijas" prisiminė I. Borikas.

Tragedija

Jis prisiminė ir kiemo vaikigalius ištikusį šoką.

"Kartą, po eilinės "medžioklės" Smiltynėje, iš šaudmenų prisikrapštę parako, kuris buvo "pagerintas", kaip paprastai nusitiesėme virvę "lobiui" padegti, sulindome į krūmus, ir laukiame sprogimo. Bet jo nebuvo... Tuomet vienas berniukas nulėkė prie tos krūvelės pakrapštyti kažko, ir granata sprogo. Vaizdas buvo klaikus, nes tam berniukui nurovė koją...

"VAIKŲ DARŽELIS". Vilties g. 3-iojo namo "vaikų darželis". Antrasis iš kairės - Ilja Borikas. Iljos Boriko archyvo nuotr.

Kilo didžiausias triukšmas visoje Klaipėdoje. Atskubėję milicininkai krėtė visas palėpes ir rūsius ieškodami šaudmenų "sandėlių". Daug rado, bet kai ką ir pražiūrėjo. O tai, ką milicininkai pražiūrėjo, tėvams nežinant, jau kraustantis iš Vilties gatvės į Herkaus Manto gatvę "keliavo" su mumis, dviem draugais", - šaudmenų epopėją tęsė I. Borikas.

Nors matytos stadione tragedijos vaizdas buvo klaikus, tačiau berniūkščių tai neatgrasė nuo tolesnių "pramogų" su iš šovinių iškrapštytu paraku.

Sprogusi krosnis

Ilja ir jo draugas su šaudmenų likučiais susigalvojo pramogą naujajame Borikų bute. Eksperimentui buvo pasirinkta...krosnis. O joje parakas vis neįsidega. Tiek tereikėjo: kai draugas papūtė neįsidegančią ugnį, nuaidėjo sprogimas. Ir krosnies dalis išlėkė pro langus.

EGLUTĖ. Pokarinės Klaipėdos berniukų svajonės būdavo arba jūrininko, arba kariškio uniforma. Tėvai orientuodavosi į vaikų svajones ir siūdindavo tas uniformas, su kuriomis jie puikuodavosi prieš tuos, kurie dėvėdavo treningus iš flanelės... O naujametinės eglutės, papuoštos namuose, buvo tiesiog būtinas atributas. Kuo labiau pasiturinti šeima, tuo didesnė eglutė... Iljos Boriko archyvo nuotr.

Tuokart vaikai nenukentėjo, tačiau baimių buvo apsčiai. Pirmiausia į sprogimą sureagavo kaimynas. Kai pamatė, kas Borikų bute nutiko, tuojau pat pranešė Iljos tėvui.

"Jis, atskubėjęs iš redakcijos, nei diržo ėmėsi, nei barė, nes matė, kaip mudu esame išsigandę dėl "eksperimento" padarinių. Tai buvo tarsi atgarsis iš Vilties gatvės. Tik po sprogimo supratome, kad mudviem galėjo nutikti tas pat, kas atsitiko tam koją praradusiam kaimynui berniukui", - sakė klaipėdietis.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

ANONSAS

Kitą savaitę toliau svečiuosimės Vilties gatvės 3-iajame name, užsukdami ir į aktoriaus, vėliau ilgamečio Dramos teatro direktoriaus Balio Juškevičiaus šeimos butą. Čionai, pasibaigus teatriniam sezonui, sugužėdavo beveik visi aktoriai. Kaip į tokią miesto įžymybių sankaupą reaguodavo kaimynai?