Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (467)

"Į šį namą atsikraustėme, kai man buvo dveji metukai. Tėtis dirbo jūrinininku, o mama prižiūrėjo mane. Didžiavausi tėčiu Aleksandru, kuris buvo kanojų SSRS sporto meistras. Tai buvo aukštesnė sportinių laimėjimų pakopa nei LTSR sporto meistras. Tebeirkluoja tėtis ir dabar baidarių ir kanojų irklavimo veteranų klube. Ir dažnu atveju tarptautinėse veteranų irklavimo varžybose pelno pirmąsias arba prizines vietas", - pasakojo šiandien Airijoje gyvenanti ir dirbanti Ellin Šarafutdinovaitė.

Vedybų sąlyga

Savo būsimąją žmoną Aleksandras Šarafutdinovas aptiko parduotuvėje, kur ji dirbo pardavėja.

"Mano tėvai pradėjo susitikinėti. Ir staiga tėtis, nieko nesakęs, neįspėjęs mamos, išėjo tarnauti armijoje. Kol jis tarnavo, mama ištekėjo... Bet, kai tėtis grįžo atitarnavęs ir jie vėl susitiko, mama iškėlė sąlygą: jei Aleksandras ketintų ją vesti, ji nedelsdama išsiskirtų... Ir dviejų jaunų žmonių "sandėris" įvyko - jie susituokė",- pasakojo Ellin.

Jos mama Julija Šarafutdinovienė kilusi nuo Kėdainių, jos gyslomis teka lenkiškas-ukrainietiškas-lietuviškas kraujas. O A. Šarafutdinovas yra paveldėjęs ir totoriško, ir rusiško kraujo. Bet toji kraujų "mišrainė" visai netrukdė gyventi pagal lietuviškas tradicijas. Šarafutdinovai vaikus Ellin ir Aleksandrą jaunesnįjį leido į lietuviškas mokyklas - 10-ąją vidurinę, o Aleksandras jaunesnysis dar baigė ir Vytauto Didžiojo gimnaziją. Šiandien jis dirba viename Klaipėdos restorane šefo virėjo padėjėju. Visko gali būti, kad pomėgis virtuvei atiteko iš tėvo. Jis, grįžęs iš jūros, vaikams kepdavo blynus ir virdavo nepakartojamą plovą.

"Mama blynų mums nekepdavo todėl, kad leistų pasireikšti tėvui, užtat virdavo, oi, kokius skanius ukrainietiškus barščius", - patikslino Ellin.

Ji dabar Airijoje dirba grožio salone.

Namo Kalėdos

Pasak Ellin, kasdienis gyvenimas jų name nebuvo idiliškas.

"Su kaimynais konfliktų nekildavo, tačiau šeimos išgyvendavo vidines dramas ir netgi tragedijas. Tačiau tai draugauti vaikams visai netrukdė",- sakė ji.

Kalėdas namas švęsdavo kas kur, kas kaip. Tačiau vaikai, gavę dovanų nuo Kalėdų Senelio, susirinkdavo koridoriuje ir rodydavo vieni kitiems, ką gavo.

BROLIUKAS. Ellin broliuko sulaukė Vilties g. 4-ajame name. Ellin Šarafutdinovaitės archyvo nuotr.

Darboviečių naujametinių profsąjunginių eglučių era jau buvo pasibaigusi.

"Atsimenu, kad mama mane vesdavosi į dabartinio Friedricho pasažo kiemelį, kuriame būdavo statoma eglė, susitikti su Kalėdų Seneliu. Bet tai nepaliko teigiamų prisiminimų, nes buvau labai baikštus vaikas. Todėl Kalėdų Senelis varė labiau siaubą nei keldavo kokias teigiamas emocijas", - pasakojo Ellin.

Draugystės

Apie "boninę" (taip liaudyje buvo vadinama užsienietiškų prekių parduotuvė "Albatrosas", kurioje jūrininkai gaudavo paprastiems žmonėms nepasiekiamų deficitų) jau esu rašiusi ankstesnėse "Akvarelėse". Popieriukų, atstojančių valiutą - "bonų" - uždirbdavo ir A. Šarafutdinovas.

"Kai tėvelis grįždavo iš jūros, lauktuvės būdavo iš "boninės" - turėdavome ir naujausių žaislų, ir lėlių, ir net lėlišką vėžimėlį turėjau vienintelė kieme. Ir tikrą barbę gavau pirmoji. Bet tų išskirtinių dovanų su broliu nesureikšmindavome. Galbūt kiti vaikai pavydėdavo jų, bet to visai nejutome. Per Kalėdas gaudavome visko, ko paprašydavome Kalėdų Senelio. Ryškiausiai prisimenu lėlišką vėžimėlį iš Vokietijos. Niekas panašaus neturėjo - jame galėdavai sėdynę pareguliuoti taip, kad lėlė sėdėtų, o negulėtų", - pasakojo Ellin.

Vilties g. 4-asis namas buvo daugiatautis. Tačiau vaikai bendraudavo, kaip dabar sakoma, be kalbinių ar psichologinių sienų.

"Brolis draugavo su visais, kaip ir aš. Name ir kieme buvom mažiausi, tai auklių netrūko",- prisiminė Ellin.

Nors ji čia tegyveno vos kelerius metus, kol gimė broliukas Aleksandras, tačiau namas yra palikęs ryškius prisiminimus dar ir dėl to, kad gyvenimas buvo "kolchozinio" principo - priklausomai nuo periodų namo 10-16 antrojo aukšto žmonių naudojosi viena vonia ir viena virtuve.

Ellin prisipažino, kad Vilties g. 4-asis namas jai kelia daug sentimentų, tačiau ateities su Lietuva ji nebesieja. Tuo labiau kad mama jau persikraustė pas ją į Airiją. Tėvą kol kas Klaipėdoje tebelaiko jūrininko darbas ir kanojos.

"Gal kada nors Kalėdas švęsime visa šeima Airijoje?"- pasvarstė ji.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

ANONSAS

Kitą savaitę užsuksime į Vilties gatvės 3-iąjį namą, kuriame 1945 m. buvo apgyvendinti ir kariškiai, ir civiliai. Čia gyveno ir Samuilo Boriko šeima.