Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (456)

Praeitoje "Akvarelėje" buvome apsistoję ties A. Lichtinšaino darbo kabinetu, kuriame buvo apie 6 tūkst. knygų ir, žinoma, rašomasis stalas.

Rašomasis stalas

Šiandien tas stalas - vyriausiojo sūnaus Marko namuose. Prie jo Prekybos valdybos viršininkas A. Lichtinšainas brandino visas prekybos tobulinimo idėjas - pradedant savitarna, baigiant konteinerine sistema.

RAŠOMASIS STALAS. Idėjas Arkadijus Lichtinšainas realizuodavo projektuose ne Prekybos valdybos, o namų darbo kabinete, prie rašomojo stalo. Marko Lichtinšaino archyvo nuotr.

Paklaustas, ar tą konteinerinę sistemą tėvas nusižiūrėjo užsieniuose, Markas sakė, kad jis daug keliaudavo. Pasak Marko, idėjų jis galėjo pasisemti ir iš prospektų, kurių gausiai parveždavo po užsienius dažnai zuję LTSR įvairių sričių ministrai, tėvą užversdavę prospektų šūsnimis.

"Tėvas nebuvo prekybininkas. Jis buvo talentingas skirstytojas. Jis nuolat sugalvodavo, kaip plėsti skurdų pokarinį tiek maisto, tiek pramoninių prekių asortimentą. Per karo audras jis buvo įgijęs daug pažįstamų ir draugų iš visos SSRS. Tad turėjo su kuo susitarti tiekti mandarinus, apelsinus ir netgi bananus, jau nekalbant apie tauriuosius gėrimus, kuriais būdavo aprūpinamos užeigos.

Kaip tvarkytis prekyboje, patirties semtis plūsdavo kolegos iš visos SSRS. Arba jį kviesdavo į konferencijas, tarkim į Baku, kur susirinkdavo visų respublikų prekybos ministrai ir prekybos valdytojai. Tėvas dar 1954 metais tebeskendinčioje griuvėsiuose Klaipėdoje, Pilies ir Galinio Pylimo gatvių sankirtoje esančiame stalininės statybos name, sugalvojo atidaryti gatavų drabužių parduotuvę, kurioje pirkėjai jau galėjo rinktis, kas patiktų, be pardavėjo įsikišimo - drabužiai buvo sukabinti taip, kaip dabar pačiose prabangiausiose parduotuvėse.

IDA. Ida Lichtinšain Sočyje irgi turėdavo progos atsikvėpti nuo nesibaigiančių namų rūpesčių. Marko Lichtinšaino archyvo nuotr.

Tėvas prie rašomojo stalo sugalvojo ir produktų fasavimo būdą. Dėl to buvo įkurtos daržovių, maisto produktų, o paskui ir pramoninių prekių bazės. Įvairių parduotuvių vedėjai jau galėjo civilizuotai atvykti į bazes išsirinkti, ko jų parduotuvėse reikėtų. Ne kas kitas, o tėvas sugalvojo įvairių prekių pasažą dabartiniame Friedricho pasaže. Tai buvo kompleksas mažų parduotuvėlių, kuriose galėjai įsigyti visko - pradedant siūlais ir adatomis, baigiant medžiagų metrais ar rulonais, žiūrint kam ko ir kiek reikėjo", - toli gražu ne visas tėvo Klaipėdoje įdiegtas prekybos naujoves įvardino M. Lichtinšainas.

Šiandien prieš tėvo stalą Marko bute kabo "Meridiano" nuotrauka. Šis burlaivis Klaipėdoje atsirado taip pat ne be A. Lichtinšaino perspektyvos numatymo ir veiklumo.

Pagarbūs tapdavo net degradavusieji

Lichtinšainų sūnūs turėjo pareigas: Markas turėdavo prikapoti malkų, o Aleksandro būdavo prašoma iš rūsio parnešti anglių kibirą. O tame rūsyje gyveno iš kaimyninio buto motinos išvytas girtuoklis. Kadangi jis ten dažnai triukšmaudavo, ir triukšmas sklisdavo po visą namą, kartą, kai Aleksandras su kibiru susiruošė į rūsį, su juo pasišovė eiti ir tėvas.

"Rūsyje tas motinos iš namų išvytas, na, įvardinkim šviesiai tiesiai - alkoholikas - barėsi su sugyventine. Pamatę mus ateinant, bartis liovėsi. Ir toji moteris koketiškai kreipėsi į savo sugyventinį: "Gal pridegtum cigaretę savo auksinėmis rankutėmis?" - o akies krašteliu sekė, kokį įspūdį mums padarys jos "geros manieros", - prisiminė Aleksandras.

ELA. Ela buvo ir tėvų, ir brolių džiaugsmas. Marko Lichtinšaino archyvo nuotr.

Pasak jo, pagarbą tėvui matydavo daugeliu atvejų net tuomet, jei žmonės nežinodavo, kokios A. Lichtinšaino pareigos ar kokie nuopelnai miestui.

Kas kieno?

Paprastai šeimose vis dėlto pasiskirstoma - tas jau tikrai tėvo, o anas - mamos. Markas prisipažino buvęs mamos numylėtinis, o Aleksandras - tėvo.

"Kadangi buvau ūmus ir linkęs į peštynes, tėvas sielvartaudavo dėl mano akibrokštų ir nerimaudavo dėl mano ateities. O Aleksandras buvo labiau paklusnus, labiau susitelkęs. Tad jis ir tapo tėvo favoritu", - taip "pasidalijimą" sūnumis šiandien vertina Lichtinšainų pirmagimis.

ALEKSANDRAS. Nuo pat vaikystės jis krapštydavosi su įvairiais modeliais, radiju. Ir tai lėmė jo gyvenimo kelią. Marko Lichtinšaino archyvo nuotr.

Paklaustas, o kieno gi vaikas buvusi sesutė Ela (dabar jau amžiną atilsį), Markas atsakė vienareikšmiškai: "Visų. Ji mūsų šeimoje buvo pati protingiausia." Būdama silpnos sveikatos, ji vis dėlto įgijo aukštąjį išsilavinimą ir dirbo bibliotekos muzikos skyriuje.

Su įvairiomis peripetijomis aukštąjį išsilavinimą įgijo ir M. Lichtinšainas. Dirbdamas Okeaninio žvejybos laivyno konstruktorių biure sugalvojo ir netgi įdiegė keletą išradimų, lengvinančių sunkų jūreivių žvejų darbą. Konstruktoriaus sumanumu jis sužibėjo ir Celiuliozės ir kartono gamykloje.

MARKAS. Lichtinšainų pirmagimis Markas vis dėlto buvo ne tėvo (su kuriuo įamžintas nuotraukoje), o mamos numylėtinis. Marko Lichtinšaino archyvo nuotr.

O Aleksandras labai tikslingai nuo pat vaikystės ėjo radioelektronikos keliu. Pradėjęs mokslus Vilniuje, dirbęs Matavimo prietaisų tyrimo institute, Vilniuje gyvena ir šiandien.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę šią nuorodą.

ANONSAS

Kas buvo dar keli Lichtinšainų šeimos neaprašyti nariai? Koks vaidmuo tekdavo greta Vilties g. 5-ojo namo esančiam "pedagoškės" stadionui? Kokiomis aplinkybėmis Lichtinšainų sūnus Aleksandras sužinojo apie Vasario 16-ąją? Kokia aistra valdė šeimos galvą - Arkadijų Lichtinšainą? Atsakymus į šiuos klausimus rasite jau kitoje "Akvarelėje".