Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (451)

Pokariu šiame name buvo apgyvendinta pedagogų Šimkų, o kiek vėliau ir prekybininko Arkadijaus Lichtinšaino šeimos.

Pirmiausiai - tramvajaus linija

Vilties gatvė buvo suplanuota XX a. pradžioje. Pirmiausiai ja buvo nutiesta tramvajaus linija. Gatvė ilgai buvo bevardė, nes neužstatyta. Maždaug 1931-1933 m. jai buvo suteiktas buvusio ilgamečio miesto vyriausiojo burmistro Artūro Altenbergo vardas.

Šioje gatvėje 1933 m. atsirado pirmasis statinys - Raudonojo Kryžiaus ligoninė, drauge buvo statomi ir gyvenamieji namai.

GATVĖS VAIZDAS. Altenbergo gatvė, vėliau virtusi Lenino, o dabar - Vilties, projektuota Herberto Reismano, apie 1938-uosius.

Vilties g. 5-ąjį, kaip ir kitus šios gatvės namus, o tiksliau, visą kvartalą projektavo tuomet bene garsiausias Klaipėdos krašto architektas Herbertas Reismanas. Jis yra ir Vytauto Didžiojo gimnazijos architektas.

Dabartinė Vilties g. iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos liko Altenbergstrasse. 5-ajame name buvo įsikūrusi Vokiečių draudimo bendrovė, taip pat čia butus nuomojosi gyventojai. Pagal 1939 m. Lietuvos telefono abonentų sąrašą, Altenbergo gatvės 5-ajame name gyveno Šiaulių apygardos tardytojas Mykolas Janilionis. Jis čia turėjo ir biurą. Pirklys A. Sagenkahn tekstilės prekių agentūroje pasitikdavo klientus. Šiame name gyveno ir vaikų gydytojas Jonas Mockevičius. Nemažai gydytojų gyveno ir kituose, gretimuose, gatvės namuose. Ir pokariu ši tendencija išliko, nes Vilties g. gyveno beveik visas pokarinės Klaipėdos medikų šviesuolynas.

Smėlis ant kūdikėlių

Tarpukariu Vilties g. 5-ajame name gyveno ir Gubernatūros administracijos patarėjo Prano Morkaus šeima, čia susilaukusi pirmagimio, taip pat Prano.

P. Morkaus žmona aktorė Galina Jackevičiūtė, išvežusi kūdikėlį Praną į lauką, paprastai susitikdavo su rašytojo Antano Venclovos žmona Eliza Račkauskaite-Vencloviene iš priešpriešinio gatvės namo, kuri taip pat veždavosi vežimėlyje savo kūdikį Tomą. Ir abi keliaudavo į parką.

Tomas Venclova ir Pranas Morkus draugai yra iki šių dienų. Kai prieš kelias savaites T. Venclova su dukterimi ir anūke lankėsi Klaipėdoje, bičiuliai buvo susitikę, nes abu sieja ir pasirinkti literatūriniai keliai. Tik skirtingi žanrai: T. Venclova - poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, o P. Morkus - eseistas, kino scenaristas, radijo žurnalistas.

ŠIANDIENA. Taip šiandien atrodo Vilties g. 5-asis namas. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Kai 1938 m. jų abiejų mamos su vežimėliais nuvažiuodavo į miško parką prie kareivinių (dabar - universitetas), nutikdavo incidentų.

"Motina pasakojo, kad ten prohitleriškas jaunimas, išgirdęs lietuviškai kalbantis, pildavo į vežimėlius smėlio", - pasakojo dabar JAV gyvenantis T. Venclova.

Jo bičiulis P. Morkus, migruojantis tarp Kunigiškių ir Vilniaus, apie kūdikystės laikotarpį nieko negalėjo pasakyti, nes po Klaipėdos krašto aneksijos tėvas buvo iškeltas dirbti į Panevėžį, o mama pasidavė į Kauną, kuriame jai rūpėjo teatrai.

"Augant istorijų iš tarpukario Klaipėdos neteko girdėti", - sakė P. Morkus.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje galite rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".