Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (449)

Nors kaimynai labai gerai tarpusavyje sutarė, nuoširdžiai dalydavosi duona ir druska, rūpesčiais ir džiaugsmais, šeimos galva vis patirdavo rūpesčių "per valdiškus namus". Mat kažkas vis "pasirūpindavo" K. Matuliauską įskųsti dėl namudinės veiklos.

GULBĖS. Visko gali būti, kad Konstantinas Matuliauskas savo žmoną pakvietė nusifotografuoti prie savo sulipintų gulbių.

"Nemanau, kad skundikai būdavo kaimynai. Tikriausiai kokie pavyduoliai, apsilankę pas juos ir pamatę skulptūras kieme", - spėlioja šiandien Matuliauskų duktė Danguolė.

Paminkladirbys

Darbas statybose K. Matuliauskui sekėsi gerai. Bet po sunkių darbų grįžęs televizoriaus nežiūrėdavo. Priežastis paprasta - tuomet... jų dar ir nebuvo. Televizoriaus žiūrėjimai prasidėjo tuomet, kai kaimynas Mykolas Gružauskas, dirbęs "Syriuje" (ten žmonės gerai uždirbdavo...), nusipirko televizorių.

"Taip laukdavom vakaro, kada prasidės programa. Ir beveik visas namas sugarmėdavome pas Gružauskus", - prisiminė Danguolė Matuliauskaitė-Jurkevičienė.

Bet ir užėjus madai K. Matuliauskas kaimynų kompanijoje prie žydrojo ekrano būdavo retas svečias. Pavakarieniavęs jis eidavo į kiemą ir kopdavo į tvarto antrąjį aukštą kalti paminklų kapinėms. Nors dėl skundikų K. Matuliauską aplankydavo tarnybos, jis sugebėdavo išsisukti. Tikriausiai širma namudinei veiklai jam pasitarnaudavo valdiški paminklų užsakymai. Daugelis klaipėdiečių pamena fontaną su gulbėmis. Visko gali būti, kad jos buvo K. Matuliausko lipdytos.

"Buvo ir fontanas su ruoniais. Regis, ir šiandien jis tebėra netoli Kruizinių laivų terminalo. Tuos ruonius tai labai gerai pamenu, nes mudu su broliu Romu būdavome pristatomi laistyti juos vandeniu lipdymo metu", - pasakojo ponia Danguolė.

O štai šiuos ruonius tikrai lipdė malūnininkas iš prigimties, statybininkas gyvenimo situacijai susiklosčius Konstantinas Matuliauskas.

Ji pažymėjo, kad tėvo amatas anuometiniais matais buvo sąlyginės gerovės šaltinis.

"Mes buvome laikomi pasiturinčia šeima", - sakė paminkladirbio duktė. Beje, ir valdiškas darbas teikė privilegijų, pavyzdžiui, ilsėtis Palangoje, kurioje Klaipėdos statybininkai ręsdavo poilsio namus.

Ant pavadėlio

Nors Matuliauskai vaikus labai mylėjo, bet veikimo laisves, kaip dabar sakytume, varžydavo. Šiukštu, niekur toliau namų kiemo. Nei Danguolė, nei Romas per daug iš to kiemo ir nesiverždavo, laisvių pakakdavo ir palyginus erdviame namo kieme. Bendraamžių, bendramokslių čia nestigo. Tai sudarydavo komandas sportinėms varžyboms, žinoma, šokinėjimo per virvutę varžybos, "klasės", "žemės dalybos", orinukai ir kiti panašūs pokarinės kartos žaidimai.

LOPŠELIAI IR DARŽELIAI. Pokarinė klaipėdiečių karta labai nenoriai vaikus atiduodavo į lopšelius ir darželius. Jais labiau naudodavosi kitataučiai, o iš miestelių ir kaimelių suvažiavę lietuviai stengdavosi vaikus auginti patys. Jeigu dėl darbų negalėdavo, "lopšeliu" ar "darželiu" tapdavo kaimynė, prižiūrinti ir savo, ir kitų vaikus. Šiose nuotraukose Uršulė Matuliauskienė su visu kaimynų vaikų "darželiu" paplūdimyje ir "lopšelis" prie Tilžės g. 44-ojo namo.

Ir kortos. Vasarą kieme, žiemą pas ką nors bute. Eidavo į svečius pas vieni kitus. Kaimynų duktė, užsukusi pas Matuliauskus, siūlydavosi padainuoti ir užtraukdavo: "Mačiau dangų, mačiau rojų, mačiau vabalą be kojų. O tas vabalas be kojų išminiojo vasarojų"... Danguolė, susižavėjusi daina, niekaip nesuprasdavo, kodėl jos mama dainuojančią piktokai nukirsdavo: "Negraži daina." Danguolė prisipažino dar ilgai nesupratusi, kodėl toji daina apie vabalą negraži...

Kai jau pas paauglę Danguolę užklysdavo koks Romeo ne iš to paties namo, tėvas, grįžęs iš darbo, žmonai sušnypšdavo: "Kad jo čia staigiai neliktų." K. Matuliauskui pasimirus, vaikų priežiūros pavadėlį perėmė mama, rūpestingai dabojusi tiek dukterį, tiek sūnų.

"Kalnai"

Įprasta, kad tuomet visi gyvenimo reikšmingi ritualai vykdavo namuose. Taigi, malūnininkas nuo prigimties, statybininkas gyvenimo aplinkybėms susiklosčius, K. Matuliauskas buvo pašarvotas savo paties susimūrytame bute.

"Kalnų" giedojimas pokarinėje Klaipėdoje nebuvo populiarus dėl daugelio, visų pirma ateizmo diegimo, priežasčių. Klasės draugės Danguolės tėvo laidotuvėse bene pirmą kartą išgirdau tuos giedamus "Kalnus". Su tėvo gedinčia drauge įsirėmėm į palangę ir klausomės tų giesmių. Kai ausis pasiekė šventųjų išgiedami vardai, pavyzdžiui, Barnabas, mus su Danguole pradėjo krėsti juoko priepuolis. Tramdomės į langą nusisukusios. Rūpestingos namo moterys, dalyvavusios "pagrabe", tuoj pat atbėgo mudviejų guosti, nes pagal garsus nusprendė, kad raudam... Žinoma, į paskutinę kelionę kaimyną lydėjo visas namas, neišskiriant ir vaikų.

Skirstymosi metas

Baigęs tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą, Romas Matuliauskas į Klaipėdą nebegrįžo. Dirbo Vilniuje, projektavimo institute. Tesulaukusį vos 42 metų jį ištiko infarktas.

Danguolė, baigusi pramonės ekonomikos studijas Vilniaus universitete, Klaipėdos neišdavė, dirbo statybinėse organizacijose. 1972 m. ištekėjo ir išskrido iš jaukios tėvų pastogės. Uršulė Matuliauskienė labai netrukus išsikraustė į naujos statybos butą. Ji taip pat labai anksti - vos 53 metų - iškeliavo į dausas.

"Mūsų name buvo labai artimi ir nuoširdūs kaimynų ryšiai. O naujame būste to jau nebebuvo. Manau, kad ir tai turėjo įtakos ankstyvai mamytės mirčiai", - šiandien svarsto D. Matuliauskaitė-Jurkevičienė, išauginusi sūnų Andrių ir besirūpinanti trimis anūkais - Gabija, Gyte ir Justu. Nors sūnus gyvena Vilniuje, tačiau Jurkevičių bute Naikupės gatvėje dažnas jų krykštavimas.

Ne kartą Danguolė anūkus yra vedusi prie savo vaikystės namo Tilžės gatvėje. Nors šis namas šiandien atrodo visai kitaip ir visai kiti žmonės jame gyvena, tegul žino, kur močiutės "tėvonija".

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje galite rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

PRAŠYMAS

Prašytume atsiliepti kitus buvusius šio namo gyventojus arba jų palikuonis Grikšus, Gružauskus, Kniežas, Mikalauskus, Stonkus, Zikus. Tel. 8 612 24184, el. p. [email protected]