Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (441)

Taigi, kelių orkestrų Kaune muzikantas V. Laurinavičius, atsikovojo iš varžovo Katerinos ranką, širdį ir ją vedė stebint tūkstančiams kauniečių akių - buvęs sužadėtinis grasino nudėti einančius prie altoriaus jaunuosius, todėl ir buvo taip domimasi šiomis vedybomis.

Netrukus jaunavedžiai susilaukė vieno, paskui kito vaikelio. Įvykiai klostėsi, galima sakyti, žaibu: trombonistas Vaclovas ne tik grojo orkestruose, bet ir mokėsi Kauno konservatorijoje. Kaip gabus studentas buvo pasiųstas į Vieną. Kaip atsisakysi tokios galimybės semtis patirties Johano Štrauso tėvynėje?

ANKSTYVOS VEDYBOS. Išgyvenęs tragediją, kad Laurinavičiai jam - ne tikrieji tėvai, Vytautas labai anksti vedė. Porą, susilaukusią vaikelio, Žvejybos uosto kvartale rūpestingai lankydavo Katerina Laurinavičienė su lauknešėliais.

Katerina su dviem vaikeliais Kaune liko viena. Pasak V. Laurinavičiaus mokinio Algirdo Guzausko, Klaipėdoje artimai bendravusio su mokytojo šeima, trombonistui besimokant Vienoje vienas po kito pasimirė Laurinavičių vaikeliai. Dėl ko - dabar jau sunku pasakyti. A. Guzauskas prisiminė, kad buvo minimas meningitas. Tuometinė medicina ne tik prieš meningitą, bet ir daugelį kitų ligų, šiandien įveikiamų, buvo bejėgė...

Įsūnis

Pokario metais dėl įvairių priežasčių - tėvai išėję partizanauti ar išvežti į Sibirą, nukankinti NKVD požemiuose - mažamečiai vaikai, stebuklingai paslėpti, išgelbėti, būdavo perduodami iš rankų į rankas. Nebūtinai giminaičių. Juos priglausdavo ir visai svetimi žmonės.

Tad Laurinavičiai, išgyvenę didelę sūnų netekties tragediją, su kurios skausmu jie atvažiavo ir į Klaipėdą, nežinia kur (vaikų namai dar lyg nebuvo susiformavę), nusižiūrėjo gražų kūdikėlį berniuką. Galbūt priminusį jų pačių sūnus.

Dar tebetvyrančioje pokarinėje suirutėje išsirūpinti gimimo liudijimus, tuomet vadintus metrikais, nebūdavo sudėtinga. Taigi, Laurinavičiai formalumus susitvarkė taip, kad nė šuva nesulojo. Sūnaus krikštatėviais - "kūmais" - buvo "įdarbinti" kaimynė Laima Čijunskienė ir dažnas svečias Laurinavičių namuose tuomet visa didybe tviskėjęs ne tik Dramos teatro, bet ir visos Klaipėdos padangėje aktorius Vytautas Kancleris.

Kad Vytautu pakrikštytas Laurinavičių įsūnis, nežinojo net krikštatėviai. Ir šis faktas buvo nutylimas visą laiką. Kol... Kol Vytautas baigė Kristijono Donelaičio vidurinę mokyklą, dabar - Vytauto Didžiojo gimnaziją.

Vytauto tragedija

"Ir anksčiau Vaclovas Laurinavičius kartais prie "čerkos" paleisdavo liežuvį, kalbėdamas užuolankomis, užuominomis, bet tiek Vytukui, tiek man tai praslysdavo pro ausis. Tačiau kai baigusiam vidurinę lyg ir subrendusiam sūnui Laurinavičiai pranešė nesą jo tėvai, Vytautui tai tikrai buvo labai stiprus smūgis net ne į paširdžius, tiesiog dūris širdin. Jis labai pasikeitė. Gal ir dėl tos širdperšos jis anksti vedė, bet greitai ir išsiskyrė", - pasakojo kaimynas Vygandas Čijunskas.

ĮSŪNIS. Laurinavičių įsūnis Vytautas paauglystėje.

Ir taurelė, o gal ir kampuota stiklinė jam tapo nuolatinė draugė. Ką žinosi, gal ir su genais tas polinkis buvo parėjęs. Kai studijavau Vilniuje, Vytautas buvo užklydęs į universiteto "Tauro" bendrabutį. Žinoma, "pakalęs". Tokios būsenos yra nakvojęs ir prie bendrabučio kambario durų, nors dar mokyklos laikais Vytautas paauglėms darydavo įspūdį neįprastomis sovietmečiu geromis manieromis.

Beje, dėl kadaise vaikiškų simpatijų džentelmeniškam bendraamžiui kartą sutikau nuvažiuoti pas jo gimines. Tik šiandien spėlioju, kokio giminystės lygio buvo tie giminaičiai - iš Katerinos ar Vaclovo pusės, o gal jis buvo "atrausęs" tikrosios savo prigimties giminaičius?

O paskui Vytautas dingo iš akiračio. Šiandien jį pažinojusieji tvirtina, kad laimės ieškoti buvo išsibeldęs į Kaliningradą, kuriame dirbo teatro pastatymų dalies vedėju. A. Guzauskas, su kažkokiais reikalais nuvažiavęs į Kaliningradą, turėdamas sentimentų Laurinavičių šeimai, kolegų renginių organizatorių teiravosi apie Vytauto likimą ir sužinojo nedžiuginančių reikalų: Vytautas Kaliningrade prasigėrė galutinai ir tapo benamiu. Ir visko gali būti, kad jis prūsų-vokiečių-rusų žemėje palaidotas bevardžiame kape.

Plačiojo pasaulio erdvėse

Tačiau visai nelinksma gaida atsisveikinti su Didžiosios Vandens gatvės 14-uoju namu, kuriame ir tegyvendavo dvi šeimos, visai nenoriu.

Smagu klaipėdiečiams priminti, kad viena Čijunskių atžalų - Vygando Čijunsko duktė Dalia Čijunskaitė-Henke, 25 metus gyvenanti Hamburge, pernai liepą Vilniuje posėdžiavusiame XV Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) seime, kuriame dalyvavo apie 150 delegatų iš 33 pasaulio valstybių, išrinkta pirmininke. Taigi, pasaulio lietuvių bendrystės vadžios dabar klaipėdietės rankose. Klaipėdietės, kurios šaknys - Didžiojoje Vandens gatvėje.

"Iki šiol PLB vežimus tempdavo lietuviai JAV ar Australijoje, o štai dabar, pirmą kartą per bendruomenės gyvavimą, pagrindinis variklis - Europoje", - pasididžiavo "variklio" - Dalios - tėtis.

VADŽIOS. Pasaulio lietuvių bendruomenės vadžios šiandien - Vygando Čijunsko dukters Dalios Henke, 25 metus gyvenančios Hamburge, rankose. Šioje nuotraukoje ji su dukterimi Melani.

Nors imk ir pradėk naują ciklą - apie klaipėdiečius "variklius" plačiojo pasaulio erdvėse...

Anonsas

442-ąja "Akvarele" pabandysime įžengti į Tomo gatvės 10-ąjį namą. Šį adresą pasiūlė mūsų skaitytoja, dabar gyvenanti šiame name. O kas jame ir kokiomis sąlygomis įsikūrė pokariu? Prašome atsiliepti gyvenusiųjų atžalas, kurios, be abejo, lankė 4-ąją vidurinę mokyklą.