Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (438)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (438)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Praeitą antradienį pradėjome žvalgytis Didžiosios Vandens gatvės 14-ajame name.

Pokariu čia, pirmajame aukšte, apsigyveno Čijunskių šeima, antrajame - Laurinavičių.

Tremtinių prieglauda

Daugelis pokario klaipėdiečių puikiai žinojo, kas yra toji Stalino saulė. Kas yra Sibiras, Čijunskių šeima puikiai suprato taip pat, nes Laimos Čijunskienės šeima, valdžiusi 50 hektarų žemės, į Sibirą buvo išbildinta pirmuoju pokario vežimu. Tik per plauką ar per stebuklą tremties išvengė pati Laima ir jos teta, atvažiavusi į Klaipėdą slėptis, kad ir jos neišvežtų.

Kai po XX TSKP suvažiavimo 1956 m. nuvainikavus Stalino kultą į Lietuvą pradėjo grįžti tremtiniai ir politiniai kaliniai, gana erdvus Čijunskių butas tapo savotiška tremtinių prieglauda. Užuovėją čia atrado ir gausi iš tremties grįžusių Jablonskių šeima. Su ja Čijunskius siejo giminystės ryšiai. Tačiau Didžiojo Vandens gatvės name prieglaudą atrasdavo ir kraujo ryšio neturėję, bet daug kentėję "sibiriakai".

 KIEME. Iš Sibiro sugrįžusi Jablonskių šeima nusifotografavo ir prie Didžiosios Vandens g. 14-ojo namo sienos iš kiemo pusės.

Juos priglausti buvo rizika, nes dar nebuvo reabilitacijų, nes dar bet kas galėjo įskųsti glaudžiant "liaudies priešus". Nors ir buvo prasidėjęs chruščiovinis atlydys, tačiau NKVD mašina teberiedėjo panašiu pagreičiu, kaip ir Stalino laikais.

Kraustymosi metas

Kai iš Sibiro pradėjo grįžti tremtiniai, prasidėjo dar vienas kraustynių metas.

SSRS su Vokietijos Demokratine Respublika (VDR) buvo pasirašiusi per karą išblaškytų šeimų susijungimo sutartį. Tad daugeliui pokarinių klaipėdiečių, turėjusių vokiškus gimimo ar santuokų liudijimus, plačiai vėrėsi VDR sienos. Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istoriko Sauliaus Karaliaus, iš Klaipėdos per kelerius metus į Vokietiją išvažiavo apie aštuonis tūkstančius žmonių. Tačiau ne visi turėję dokumentus buvo išleidžiami, o kai kurie į Vokietiją buvo "spiriami" prievarta. Tarp pastarųjų buvo ir Vygando Čijunsko dėdės iš mamos pusės žmona Birutė Juknevičienė.

DARŽELIO BIČIULIS. Su vaikystės draugais kaimynais Moma ir Motia Aizenbergiukais Vygandas Čijunskas nuotraukų, deja, neturi. Užtat išlikusi fotografija su darželio bičiuliu Edvardu Preiskeliu, kuris į Izraelį emigravo keliais dešimtmečiais vėliau. Jis ir pranešė, kad Momos ir Motios karjeros Izraelyje susiklostė sėkmingai.

"Ji buvo gimusi Triušeliuose ir dėl savo vokiškų metrikų prievarta buvo verčiama važiuoti gyventi į Vokietiją. Galima sakyti, ji su dėde tiesiog paskutiniu momentu buvo išvaduota iš prievaizdų, laipinusių į vagonus geležinkelio stotyje. Žinau, kad dėl jų "deportacijos" anuliavimo dideles pastangas dėjo ir mano tėtis. Ši šeima nenorėjo prarasti tėvynės ir maitinančių šaknų, nes kartą išvažiavęs jau niekada negalėtum grįžti atgal", - sakė Juknevičių sūnėnas.

SSRS buvo leidusi susijungti ir karo negandų išdraskytoms žydų šeimoms. Tad beveik tuo pačiu metu sparnus skrydžiui iš SSRS pradėjo kedenti ir žydų tautybės žmonės. Tarp jų - ir Aizenbergų šeima, į Didžiosios Vandens gatvės g. 14 namą atsikrausčiusi po to, kai į Žvejų gatvę išsikėlė Laurinavičiai.

 SU DRAUGAIS. Vygandas Čijunskas (antroje eilėje pirmas iš dešinės) su draugais iš mokyklos ir kaimynais.

"Aizenbergai mūsų name gyveno gal trejus metus. Tokios draugystės kaip su Laurinavičiais jau nebebuvo, nes Aizenbergai gyveno labai uždarai. Savo sūnums Momai ir Motiai su manimi draugauti nedraudė, bet tiktai lauke, o į svečius ar gimtadienių švęsti nekviesdavo. Moma ir Motia kieme ar gatvėje po pamokų, kaip kad mes, lietuviukai, nesimaldavo. Matyt, buvo mokomi kalbų, gal laikydavosi ir judėjiškų apeigų. Ir, kai jie išvažiavo, mes net nežinojome. Nematėme nei kaip jie kraustosi, nei kaip mantą krovėsi. Tik žymiai vėliau kažkas pasakė: "Aizenbergai seniai Izraelyje." O man iki šiol akyse stovi Aizenbergiukų žaislai - judantys ekskavatoriai, sunkvežimiai su šviesomis",- pasakojo V. Čijunskas.

Iš Klaipėdos į Izraelį jau žymiai vėliau emigravęs, dabar jau šviesaus atminimo Edvardas Preiskelis V. Čijunskui buvo pranešęs, kad jo vaikystės draugai Moma ir Motia Izraelyje pasiekė aukštų karjeros laiptų. Vienas iš jų - karinėje srityje.

ANONSAS

Kitą antradienį apie tai, kaip Čijunskių šeimos galva buvo įkalintas dėl obuolių. Taip pat - apie aistras dėl muzikos.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder