Tik pradėjo trupėti sienos ir Romas su skulptoriumi Klaudijumi Pūdymu išrūko į meno Meką - Paryžių. Jo centre apsigyvenę nusižiūrėjo ir galeriją, kurioje eksponavo savo darbus.
Tuomet parodą aplankė ir nuo Kretingos kilęs skulptorius Antanas Mončys. Su juo dar Lietuvoje buvo susipažinęs K. Pūdymas. Jis jau žinojo, kokio tai masto skulptorius, 1941 m. baigęs Kretingos gimnaziją, 1942-1943 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavęs architektūrą ir 1944 m. pasitraukęs į Vakarus. Prie taurės vyno vyrai turėjo apie ką pakalbėti ir padiskutuoti, kuo būtų galima nustebinti šiaip jau visko mačiusį pasaulį.
Romas su Klaudijumi į Paryžių nėrė be jokių oficialių popierių, leidimų ar rekomendacijų. Kai jie surengė parodą, joje apsilankė Ugnė Karvelis, 1944 m. su Noreikiškių dvarą valdžiusiais tėvais pasitraukusi į Vakarus. Ši literatūros kritikė, vertėja supažindino prancūzus su daugeliu vėliau išgarsėjusių pasaulyje rašytojų - Nobelio premijos laureatu Gabrieliu Garsija Markesu, Čilės diplomatu ir poetu Pablu Neruda, argentiniečiu Chorchė Luisu Borchesu (Jorge Luis Borges), meksikiečiu Okatviju Pasu (Octavio Paz), Milanu Kundera, argentiniečiu Chuliju Kortasaru (Julio Cort?zar). Pastarasis tapo U. Karvelis ilgamečiu gyvenimo draugu. Tad šiandien R. Klimavičius didžiuojasi, kad ne kartą jos namuose yra nakvojęs ant Kortasaro sofos.
"Kai ji mus atrado, pirmiausiai išbarė, kad nesikreipėme pagalbos. Bet paskui ji mus labai globojo ir rūpinosi. Kviesdavo į ambasadų priėmimus ir vakarėlius. O į juos juk nenueisi su šortais ar suplyšusiais džinsais ir marškinėliais. Net nežinau, iš kur ji mums ištraukdavo kostiumus ir kaklaraiščius, kad atrodytume padoriai... Ji mus pristatydavo pačių įvairiausių rangų žmonėms. Mums būdavo malonu justi, kad mumis ji didžiuojasi. Karvelis rūpindavosi ne tik mumis, bet ir kitais menininkais, įvairiais keliais atklydusiais į Paryžių. Po priėmimų atsidūrę jos namuose likdavome ir nakvoti. Kartą ryte, kai Ugnė jau buvo išskubėjusi į darbą, o aš ėjau pirkinių į parduotuvę, grįžęs iš Klaudijaus sužinojau, kad kamuojamas alkio šaldytuve jis aptiko visai skanaus guliašo. Tik vėliau sužinojome, kad tai buvęs šunų ėdalas. Iš kur mes, berniokai iš Klaipėdos, tuomet galėjom žinoti apie specializuotus maistus šunims ir katėms?" - atviravo Romas.
Draugystė su šia legendine moterimi tęsėsi ir tuomet, kai ji tapo Lietuvos ambasadore prie UNESCO.
Romas su Klaudijumi aktyviai lankydavosi ir įvairių konfesijų bažnyčioje, į kurią rinkdavosi lietuvių bendruomenė.
"Čia susitikdavome su gatvių muzikantais iš Lietuvos, tokiais pat dailininkais, kaip mudu su Klaudijumi. Čia ateidavo ir lietuvių bendruomenės Prancūzijoje pirmininkas grafikas Žibuntas Mikšys. Po mišių susėsdavome prie pietų stalo. Žodžiu, tai buvo Lietuvos gabalėlis po Paryžiaus dangumi", - prisiminė R. Klimavičius.
Rašyti komentarą