Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (422)

Taigi, iš pradžių gyvenęs bendrabutyje prie "Vėtrungės", o paskui ir bendrabutyje Veterinarijos gatvėje, J. Sąlyga po jų stogais buvo retas svečias - darbai, repeticijos Medikų klube. Gal kiek dažniau į bendrabutį Veterinarijos gatvėje sugrįždavo, nes jame gyveno ir kiti agitbrigados "Švirkštas" kolegos medikai. Čia gimdavo ir scenarijai, kartais ir parepetuodavo solines partijas.

Žodžiu, nuolatiniame judėjime ir darbo ritme. Kolegos pradėjo nerimauti - jaunas specialistas jau ir 35 metų sulaukė, o į jo gyvenimo tinklus kokia nors klaipėdietė vis neįsipainioja...

Meilė iš pirmo žvilgsnio

Ir šiandien J. Sąlyga dėkingas kolegai Vytautui Poškai, kuris tapo savotišku piršliu. Mat Jūrininkų poliklinikoje labai netikėtai atsirado jaunutė daktarė Jolanta. Ne klaipėdiškė, gargždiškė. Baigusi medicinos mokslus, buvo "nutremta" į Biržus. Nežinia, kaip būtų klostęsi ir Jono, ir Jolantos gyvenimai, jei nebūtų pasiligojęs josios tėvas. Jaunoji specialistė prašėsi perkeliama į Gargždus ar Klaipėdą. Taip ji ir atsirado Jūrininkų poliklinikoje.

Apie ją J. Sąlygai ir skubėjo pranešti kolega. "Atvažiuok, gal patiks?", - turėjo vilčių bičiulis.

"Jos didelės akys iš karto padarė įspūdį. Galiu teigti, kad tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio", - šiandien pripažįsta J. Sąlyga.

Pasiteiravus, ar pamenanti pirmąjį judviejų susitikimą, ponia Jolanta neslapukaudama atsakė: "Pirmąjį kartą susitikus jis manęs nesužavėjo. Ne todėl, kad buvo nesimpatiškas. Vyresnis, atrodė toks labai patyręs. Nors aš irgi nebuvau vėjavaikė, bet viską įsivaizdavau šiek tiek kitaip. Gerai, kad tėvai ir draugai mane paprotino ragindami į Joną įsižiūrėti. Paklausiau.

Jūra - neatskiriama Jolantos ir Jono Sąlygų gyvenimo dalis. Tad kaip vestuvių dieną su ja nepasisveikinti reikšmingo gyvenimo įvykio proga?

Dabar turiu pripažinti - tokio žmogaus ir laukiau. Ir džiaugiuosi atradus tokį aukso grynuolį. Perfekcionistas - viską nori daryti pats, tiksliai, iki galo. Tiesa, ši savybė kartais šiek tiek erzina. Retsykiais galėtų daugiau pasitikėti kitais. Bet čia viskas iš to begalinio noro idėją įgyvendinti puikiai, net kai tai atrodo neįmanoma.

Nenuobodžiaujame, Jonas vis ką nors naujo sugalvoja. Ar sunku taip gyventi? Priešingai, jis mane įkvepia. Šeima ir meilė - kaip tešla, kurią reikia nuolat minkyti, kad atsirastų naujų idėjų. Jis nieko nestabdo, nei manęs, nei vaikų, greičiau mus visus uždega. Supratingas, niekada nepasmerks žmogaus. Net jei jis padarė ką nors pikta, visuomet stengiasi pateisinti, atrasti jame ką nors gera. Kartais pagalvoju, kad jis per geras, ieškodamas to gerumo ir pasitikėdamas kitais žmonėmis?", - pagyrų vyrui netaupė moteris.

Vestuvės

Vestuves medikų pora atšoko Gargžduose per 1990-ųjų Jonines.

"Lijo kaip iš kibiro. Nei tau Minijos vingio svaigulio, nei paskraidymų. Tuoktis važiavome į Kvėdarnos bažnyčią, kurioje parapijos aveles ganė Telšių vyskupo sūnėnas Juozas Vaičius ir su juo jau buvome pažįstami", - prisiminė J. Sąlyga.

 TĖVŲ DŽIAUGSMUI. Ir Jolantos, ir Jono tėvai labai džiaugėsi, kad vaikai apsisprendė tuoktis bažnyčioje - vadinasi, santuoka nebus vienadienė.

Ir jaunosios, ir jaunojo tėvai buvo laimingi, kad vaikai susiporavo ne kokiuose metrikacijos skyriuose, o bažnyčioje su altoriais. Vadinasi, santuoka rimta, nevienadienė. Tiesa, 1990 m. bažnytinė santuoka dar nebuvo pripažįstama pagal įstatymus, tad žiedus dar kartą sumainyti teko ir Santuokų rūmuose.

Po vestuvių pora apsigyveno tėvų sode. Gal pusmetį tenai truko medaus mėnuo, kol J. Sąlygai paskyrė butą Veterinarijos gatvėje. Pirmagimis Jokūbas pasaulį išvydo 1991 m. gegužę. Iš gimdymo namų buvo parsivežtas į Veterinarijos gatvės kambarėlį su virtuve.

Permainų metai

Žodžiu, viskas iš karto. Pilnu tempu buvo statoma naujoji Jūrininkų ligoninė, rūpinamasi kadrais jai, modernia aparatūra. Žvejų ligoninės vyriausiajam gydytojui Vladimirui Meilei jau sunku buvo viską aprėpti. Ir jis šioms pareigoms pasiūlė J. Sąlygą, kuris ilgamečiam Žvejų ligoninės vadovui atrodė tinkamiausias su tokiu krūviu susitvarkyti.

Žinia, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, griuvo statybinių medžiagų tiekimo schema, ką jau kalbėti apie medicininę aparatūrą, kurios pirkimą finansuodavo "Litrybpromas". O šis darinys su plačiais ryšiais SSRS ir užsienyje, supjaustęs ir pardavęs laivus metalo laužui, beregint subyrėjo tarsi kortų namelis. Reikėjo suktis naujomis aplinkybėmis. Ieškota ir Klaipėdoje, ir visoje Lietuvoje rėmėjų, naudotasi ir kolegų iš Skandinavijos šalių pagalba bei tarpininkavimu.

Faktas tas, kad 1993 m. lapkričio 1 d. Jūrininkų ligoninė jau priėmė pirmąjį ligonį, nors oficialus jos atidarymas buvo surengtas 1994 m. balandį.

Įkurtuvės

Jau būdamas ligoninės vyriausiuoju gydytoju, J. Sąlyga su šeima vis dar gyveno bendrabutyje. Ir tik 1993 metais Sąlygų šeima pagaliau įsikraustė į butą Tomo g. 20.

"Tai buvo neapsakomas jausmas - sava pastogė. Aukštos lubos, Klaipėdos senamiestis, Jono kalnelis. Labai džiūgavome", - sakė J. Sąlyga, kuriam tas kalnelis daug prisiminimų yra įkirtęs. Čia Sąlygos susilaukė ir antrojo vaikelio - Jonytės.

Bet apie įspūdžius naujajame būste, ir kaip jame būdavo švenčiamos Kalėdos, Naujieji bei, žinoma, Joninės - kitą antradienį.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje galite rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".