Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (419)

Pokariu šis namas buvo apgyvendintas tokiu pat principu, kaip ir dauguma mieste išlikusių nesugriautų pastatų: atvykai iš kokio kaimo ar miestelio, ant grindų pasistatei iš faneros sukaltą lagaminą - jis ir yra tavo buto "orderis". Tereikia tik susitvarkyti popierinę dalį. Bet daug kas jos ir netvarkydavo.

Tiesa, kas pirmieji į šį namą atsikraustė 1945 metais ir kiek vėliau, "Vakarų ekspresui" nepavyko atkapstyti.

Kraustymasis iš lūšnynų

Palaipsniui senamiesčio pastatai buvo pačių gyventojų ir namų valdybų taip "renovuoti" (griaunamos sienos arba atvirkščiai - iš erdvių koridorių ir laiptinių daromos patalpos gyventi), kad jie nustekenti iki absurdiškos išvaizdos, o kiemuose pristatyta tiek pačios įvairiausios konfigūracijos pašiūrių - malkinių, sandėliukų, kad kadaise europietiškos architektūros Klaipėdos senamiestis ėmė panašėti į šiandieninį Vilniaus rajoną Kirtimus, kur karaliauja romai (beje, pokariu jų taboras buvo įsikūręs ir Klaipėdoje, Turgaus gatvėje, visai šalia Jono kalnelio).

Taigi, kažką reikėjo daryti. Ir pamažu iš lūšnynais virtusių senamiesčio namų gyventojai buvo pradėti iškeldinti į sparčiai "kepamas" "chruščiovkes" Taikos prospekto pradžioje ar Rumpiškės gatvėje, o vėliau - ir Kauno gatvėje. Ir tik patys atkakliausi senamiesčio gyventojai sutikdavo kraustytis į blakėmis aptekusius "rezervinius fondus" - barakus Mažajame Kaimelyje, kad po trejų ar ketverių metų po namų perstatymo grįžtų atgal į buvusius būstus senamiestyje jau su visais patogumais.

Deja, perstatytuose senamiesčio namuose nelikdavo nei erdvių laiptinių, nei gražių ir įvairių konfigūracijų laiptų, anei ovalinių ar rombinių kadaise buvusių vonių, dažniausiai virtusių virtuvėmis kelioms šeimoms pokariu, langų. Užtat kiekvienas, net mažiausios kvadratūros butas po perstatymo jau turėjo savo vonios kambarėlį, tegul ir 1x1,5 m ploto, centrinį šildymą, o iš čiaupų tekėjo ir šiltas, ir šaltas vanduo. Ir parsikrausčiusiems atgalios žmonėms visai nerūpėjo, kad buvęs namas virto ta pačia "chruščiovke", tik galbūt su išlikusia viena kita dar vokiškos statybos plyta išorinėse namo sienose.

Ne perstatyti, o restauruoti

Padėtis su senosios statybos namais ėmė keistis tik tuomet, kai Vykdomajame komitete miesto vadžias į tvirtas rankas perėmė Alfonsas Žalys. Tuomet ir buvo nuveikti patys didžiausi senųjų namų restauracijos darbai - su visais gražios architektūros elementais, pagal galimybes ir tuometines statybines medžiagas, interjerų puošybos detalėmis, kopijuojant buvusias.

Pagal A. Žalio ir jo bendražygių sumanymus buvo apsispręsta atnaujintuose namuose butus skirti žmonėms, kurie bent apytikriai nutuokia, kas tai yra paveldas. Ir buvo viliamasi, kad jų atžalos nenulupinės gražių vidinių ir laukųjų durų rankenų, neišlaužys suktų laiptinių medinių pertvarėlių stipinų ir pan.

Bet Tomo g. 20-asis namas į tą "srovę" nebuvo įtrauktas. Mat jo likimas buvo nulemtas kur kas anksčiau nei Vykdomajame komitete buvo pradėti kurti planai restauruoti, o ne perstatyti senamiesčio gražuolius. Šis namas pagal senuosius planus buvo perstatytas išlaikant nebent lubų aukštį. Jis tapo nykus išoriškai, bet negali nuneigti - patogus gyventi.

Butai - inteligentijai

Kai senieji pastatai, virtę lūšnynais, buvo pradėti totaliai restauruoti, Klaipėdoje kaip tik jau kūrėsi vadinamieji fakultetai - Valstybinės konservatorijos (dabartinės Lietuvos muzikos ir teatro akademijos) Klaipėdos fakultetas, dabar - tiesiog Klaipėdos universiteto Menų fakultetas.

AKORDEONISTAS. Ketverių metukų Jonukas Sąlyga jau grojo akordeonu.

Juose dėstytojauti buvo kviečiami mokslų daktarai iš Vilniaus, Kauno. Ir daugelis sutikdavo kraustytis į Klaipėdą, nes lemianti paskata buvo pažadai dėl gero buto. Labai daug dėstytojų buvo apgyvendinti visai netoli - naujos statybos raudonų plytų namuose Laivų skersgatvyje. Tačiau kai kuriems dėstytojams nusišypsojo laimė įsikurti senamiestyje restauruotuose namuose.

Žvelgiant į praeitį, kiek apmaudu, kad, Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę ir netrukus prasidėjus privatizacijos procesams, tie dėstytojai savo butus per du aukštus, su palėpėmis, gražios architektūros namuose su jaukiais lauko kiemeliais tiesiog pardavė. Ir išvažiavo iš kur atvykę - Vilnių ar Kauną. Tokių nebuvo šimtai, bet pasitaikė. Dažniausiai tuose dėstytojų parduotuose butuose įsikūrė "naujaisiais lietuviais" pakrikštyti spėję prakusti miestelėnai.

Bet grįžkime prie Tomo g. 20-ojo namo. Nors jis šiandien akių netraukia klaipėdietiška architektūra, tačiau čia po perstatymo įrengti butai buvo toli gražu ne "chruščiovkių" tipo. Ir šio namo antrajame aukšte butas buvo paskirtas Žvejų ligoninės vyriausiajam gydytojui Jonui Sąlygai.

AKORDEONISTAS. Ketverių metukų Jonukas Sąlyga jau grojo akordeonu. "ŠVIRKŠTAS". Su akordeonu šiandieninis Jūrininkų ligoninės vadovas nesiskiria visą gyvenimą. Ši nuotrauka - iš medikų agitbrigados "Švirkštas" pasirodymo apie 1980 metus.

ANONSAS

Kaip ir kodėl prie Dubysos augęs berniokas, baigęs Kauno medicinos institutą, atsidūrė Klaipėdoje - kitoje "Akvarelėje". Skirtingai nuo pedagogų, gavusių butus uostamiestyje, jis Klaipėdos neišdavė, o suleido šaknis "bruke" ne tik kaip medikas, administratorius, bet ir kultūrininkas, kadaise vadovavęs medikų agitbrigadai "Švirkštas". Jos pasirodymai įvairiose auditorijose, įskaitant ir Vilnių bei Kauną, tuo metu sukeldavo furorą.

PRAŠYMAS

Prašytume atsiliepti šiame name 1945 ir vėliau įsikūrusius žmones tel. 493435 arba parašyti el. paštu [email protected]. Gyvenantieji kituose Lietuvos miestuose, o gal ir kontinentuose apie tai galėtų pranešti Gražinos Juodytės "Facebook" paskyroje.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje galite rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".