Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (414)

Taigi, po visų patirtų išgyvenimų tarsi viskas pradėjo stotis į savo vietas. Atrodė, kad šeimos gyvenimas pradėjo riedėti iš kelio nebeišsimušančiomis vėžėmis. Pranas darbo gavo malkų sandėlyje Liepų gatvės gale, Onutė pradėjo dirbti slauge Raudonojo Kryžiaus ligoninėje.

Ir vėl - areštas

"Nors tėvas Smetonos laikais tebuvo baigęs dvi klases, kaip ir didžioji Lietuvos kaimiečių dalis, tačiau garsėjo kaip išprusęs ir išsilavinęs žmogus. Žinoma, išmanė ir aritmetikos veiksmus. Jų tame sandėlininko darbe tiek ir tereikėjo: atidardėjo vagonai su malkomis - dėk parašą ir sandėliuok.

Tačiau 1953 metais sandėlį tikrinusi kažkokia komisija rado ne malkų stygių, o perteklių. Už tai - vėl už čiuprynos ir išvežė kalėti į Rusijos kalėjimą. Bet po metų tėvelis grįžo. Gal tam turėjo įtakos ir Stalino mirtis - kad taip greit paleido. Tačiau galėjo namuose neberasti manęs", - pasakojo Aldona Grigaitė-Muchina.

PRISIMINIMUI. Aldona Grigaitė šį savo portretą dedikavo tėvams kitoje pusėje parašiusi: "Prisiminkite mane, kai nebebūsime drauge. Tėveliui ir mamytei nuo Aldonos. Klaipėda 1954 II 16." Aldonai, kaip ir jos tėvams, Vasario 16-oji nebuvo paprasta data.

"Lietuva, pabusk"

Kai 1-ojoje vidurinėje buvo areštuotas ir į Sverdlovską kalėti išvežtas mokyklos direktorius Kazys Trukanas, kai kone kasdien iš vyresniųjų klasių nežinia kur dingdavo moksleiviai, jau penkiolikmetė-šešiolikmetė Aldona puikiai suprasdavo, kodėl jie prapuldavo.

"Ir užgimė tokia slapta svajonė taip pat susirišti su miško broliais. O kaip juos atrasti? Klasėje buvome devyni ne komjaunuoliai. Trise susimetėm krūvelėn - leisim laikraštį "Pabusk, Lietuva". Kadangi tėvas - kalėjime, mama vakarais, naktimis dirbo slauge ligoninėje, rinkdavomės mūsų namuose. Pagal visas konspiracijos taisykles klasės draugai su intervalais ateidavo po vieną. Turėjom ir slapyvardžius. Viskas kaip priklauso.

"Laikraštis", žinoma, buvo ranka rašytas. Na, o skaitytojai buvome mes tie patys trys. Užteko protelio niekam pašaliniam "laikraščio" nekaišioti", - pati iš savęs pasišaipė Aldona.

Iš metų aukštumėlės moteris dabar puikiai supranta, kokį pavojingą žaidimą buvo susigalvoję. Gerai, kad tarp tų klasės draugų "stuksentojo" neatsirado...

ANŪKĖLEI. Buvęs karo laivo "Prezidentas Smetona" artileristas 60-metis buvo toks pat tikslus kaip ir jaunystėje, kitoje nuotraukos pusėje užrašęs: "Žanai prisiminimui nuo senelio 60 m. proga. P. Grigas. 1965 m. kovo 17 d. Klaipėda."

Santechnikas - piršlys

Kai Pranas Grigas grįžo iš kalėjimo, pradėjo dirbti santechniku.

"Gaudavo kažkokią menką algelę, o šiaip jau žmonės santechnikos tvarkyti kviesdavosi asmeniškai. Pinigų visiems trūkdavo, todėl atsilygindavo vaišindami. Negalėčiau sakyti, kad tėvas prasigėrė, bet nervai gerokai buvo pašliję. Ir gal ne tiek tas alkoholis buvo kaltas, kiek visi išgyvenimai, tekę jo daliai. Nepaisant visko, sugebėdavo išlaikyti gerą ūpą, juokauti ir pokštauti. Todėl nuolat buvo kviečiamas į vestuves piršliauti.

Aš neatsistebiu, iš ko jis buvo paveldėjęs iškalbą. Tą pastebėdavo ir teisėjai, kai jis sakydavo prakalbas (jei žodį malonėdavo suteikti) teismuose. Iškalbumą įvertindavo ir kviečiantieji į piršlius", - pasakojo ponia Aldona.

Dirbdamas santechniku P. Grigas ir sulaukė pensijos.

KLASĖ. 1947 birželio 16 d. 1-osios vidurinės mokyklos 3-iosios klasės moksleiviai išvykoje su mokytoja. Centre užsimerkusi - Aldona Grigaitė.

Alutis su puta

Broliai Pranas ir Povilas Grigai buvo ir neblogi aludariai. Savo reikmėms alaus valdžia nedraudė daryti. Broliai jo užraugdavo dideles talpyklas.

"Parduoti ne parduodavo, bet natūriniams mainams labai praversdavo. Tu man mėsgalį - aš tau alaus. Tu man medžiagos suknelei, aš tau - 20 litrų alaus vestuvėms. Ir panašiai. Gyventi reikėjo. Ir visi pokario klaipėdiečiai kažką sugalvodavo, kaip pramisti, kaip apsirengti, kaip apsiauti", - pasakojo A. Grigaitė.

Ji nepamena, kad šiaip be progos namuose būtų lėbaujama. Bet jau jeigu švęsdavo, tai švęsdavo nuoširdžiai. Progų būdavo sočiai - Praninės, Povilinės, Oninės, Vladinės ir pan.

"Mūsų kieme galiojo visos vardinių šventimo tradicijos - su vainikų kabinimu ant varduvininko buto durų, su nuoširdžiais sveikinimais, linkėjimais, šokiais ir žaidimais", - teigė A. Grigaitė.

Ir jos tėvams, ir dėdės šeimai tos šventės būdavo progos bent trumpam užmiršti visas nuoskaudas, praradimus, keliones į Sibiro "kurortus" ir atgal. Ir visas patirtas neteisybes.

O šiaip jau buvęs karinio laivo "Prezidentas Smetona" artileristas maištavo prieš sovietų valdžią.

"Tėvas niekada nebalsuodavo. Į rinkimus eidavo, bet į urną mesdavo ne biuletenį, o tuščią lapelį. Nors buvo patyręs NKVD "malones" ir žinojo, kuo tai gali atsirūgti, leisdavo sau nors tokią "prabangą"..." - sakė duktė.

Princesė

Dar viena šventė į J. Zauerveino g. 5-ojo namo kiemą atėjo, kai 1959 metais tekėti susiruošė Prano ir Onutės duktė. Šaunios buvo Aldonos vestuvės.

"Kadangi dirbau darželyje, man buvo iškeltos tuomet labai madingos komjaunuoliškos vestuvės. Na, o namuose jau šventėm, kaip įprasta lietuvių šeimose. Nors tėvai nelabai buvo patenkinti, kad teku ne už lietuvio", - pasakojo A. Grigaitė.

Tad namas pasipildė dar viena šeima, besiglaudžiančia O. ir P. Grigų buto pastogėje. Čia 1963-iaisiais sukrykštavo Žaneta.

"Ji iš karto tapo mano tėvų širdžių princesė. Tėvas su vaikais labai mokėdavo apsieiti, o Žaneta akimirksniu buvo užkelta ant pjedestalo", - prisiminė moteris.

Nepaisant visokių gyvenimiškų skaudžių, netgi ir tragedijoms prilygstančių peripetijų, tiek pačios A. Grigaitės-Muchinos, tiek jos tėvų gyvenime, J. Zauerveino gatvės 5-asis namas poniai Aldonai, beartėjančiai prie 90-ojo metų slenksčio, atrodo graži, spalvinga vaikystės, paauglystės ir brandos akvarelė.

Anonsas

Kitą savaitę įžengsime į Prano brolio Povilo Grigo būstą, buvusį visai šalia. Čia pirmuosius žingsnius žengė jo anūkėlė Daiva Grigaitė-Nakrošienė, šiandien arianti plačias vagas bibliotekininkystėje (I. Simonaitytės bibliotekos Regiono bibliotekų ir kultūros vadybos skyriaus vedėja), Lietuvos nacionalinės Europos skautų asociacijos ilgametė prezidentė ir komisarė, taip pat "Vilties bėgimo" daugiametė savanorė ir savanorių vadė. Kiek įtakos jos brandai turėjo seneliai, o kiek tėvai? Kas jai iki šiol atrodo spalvingiausia iš gyvenimo J. Zauerveino gatvėje?

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais.