Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (404)

Prieš II pasaulinį karą ši tyli gatvelė buvo pavadinta lakūno Volfo vardu (Flieger Wolff Strasse) taip pagerbiant Graifsvalde gimusį, bet Klaipėdoje giminaičių užaugintą lakūną Kurtą Volfą (Kurt Wolff). I pasauliniame kare iki 1917 m. liepos 1 d. jis buvo numušęs 31 priešų lėktuvą ir Vokietijos karo lakūnų asų lentelėje puikavosi ketvirtoje vietoje. Kai K. Volfas 1917 m. rugsėjį žuvo Vervike, Belgijoje, jo palaikai buvo pargabenti į Klaipėdą. Čia jie buvo iškilmingai palaidoti didžiules minias sutraukusios ceremonijos metu.

LAKŪNAS. Kurtas Volfas (Kurt Wolff) - I pasaulinio karo legendinis vokiečių lakūnas. Jo vardu prieškariu buvo pavadinta šiandieninė Butkų Juzės gatvelė. Graifsvalde gimęs, bet Klaipėdoje giminaičių užaugintas lakūnas 1917 m. rugsėjį žuvo Belgijoje. Aso palaikai buvo pargabenti į Klaipėdą. Jo laidotuvėse dalyvavo didžiulė minia klaipėdiečių.

Butkų Juzės vardu ši gatvelė buvo pavadinta pokariu įamžinant Juozą Butkų - pedagogą, poetą, dramaturgą, žurnalistą. Jis mokėsi Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultete, Berlyno, Zalcburgo universitetuose, parašė diplominį darbą apie senovės tikybos liekanas lietuvių dainose. Po studijų jis daug keliavo po Austriją, Italiją, Skandinaviją, gyveno Niujorke ir Čikagoje. 1926 m. sugrįžęs į Lietuvą mokytojavo Tauragės komercinėje mokykloje, organizavo Dionizo Poškos liaudies universitetą. Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo dėl prokomunistinių pažiūrų buvo suimtas ir išvežtas į Varnių koncentracijos stovyklą, kur kalėjo beveik dvejus metus.

BUTKŲ JUZĖ. Būsimasis pedagogas, dramaturgas, poetas, spaustuvininkas gimė neturtingų, tačiau šviesių žmonių šeimoje. Todėl jie rėmė sūnų, kai šis humanitarinius mokslus studijavo 1917 m. Maskvos, 1919-1924 m. Berlyno, Zalzburgo ir Jėnos universitetuose. Butkų Juzė susijęs ir su Klaipėda,- dėstė Klaipėdos mokytojų institute, dirbo spaustuvėje "Rytas". Kelis poezijos rinkinius yra išleidęs Vokietijoje, Lietuvoje išleistos pjesės teatrui.

Nebegalėdamas gauti darbo mokykloje, J. Butkus apsigyveno Aukštkalviuose prie Kartenos ir ten pradėjo ūkininkauti, tačiau nelabai sekėsi, todėl įsidarbino Klaipėdos "Ryto" spaustuvėje korektoriumi, redagavo "Darbininkų balsą". 1933 m. Kretingoje įsteigė pirmąją spaustuvę "Inkaras", kurioje buvo leidžiamas savaitraštis "Savaitė", etiketės, blankai. 1937-1939 m. dirbo Palangos ir Vilniaus bibliotekose. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą buvo paskirtas Prienų gimnazijos mokytoju. 1943 m. apsigyveno Telšiuose ir įsidarbino Telšių dramos teatre. 1945 m. gegužės 1 d. paskirtas Telšių "Alkos" muziejaus direktoriumi. Taip pat važinėjo į Klaipėdą, kur Pedagoginiame institute dėstė lietuvių kalbą. Klaipėdoje staiga ir mirė. Palaidotas Telšių kapinėse.

Na, o Butkų Juzės g. 3-iasis namas buvo statytas apie 1934 m. ir iki 1944 m. priklausė pirkliui Fricui Bernickiui (Fritz Bernitzki). Šiame name butus nuomojosi mokytojas Hansas Trakis, banko tarnautoja Juzefa Dziubinskienė, kapitonas Jonas Jankus, našlė Ona Jaročiauskienė, leitenantas Eduardas Krikštaponis, lentpjūvės meistro našlė Augustė Motl, profesijos neturėjusi Erna Motl, kontoros darbuotoja Šarlotė Motl, tarnaitė Ona Samulytė ir kiti. A. Motl šiame name dar tebegyveno ir 1942 m., kai daugelis kaimynų jau buvo pasitraukę.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje galite rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

ANONSAS

Kitą savaitę pradėsime pažintis su Butkų Juzės g. 3-ojo namo gyventojais. Prašytume atsiliepti žmones ar jų palikuonis, taip pat gyvenusius šiame name. Skambinti tel. 493435 arba rašyti el. p. adresu [email protected].