Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (398)

Šiandien pasibelsime į Keršių šeimos duris. Jas prisiminimų raktu atrakins Milda Keršytė-Drevinskienė. Pradžioje - šiek tiek apie Mildos senelius, kurių duktė Genovaitė Paulauskaitė, būsimoji Keršienė, gimė 1929 m. Klaipėdoje. Ji dar dešimtmetė Klaipėdos dramos teatro balkone matė bei klausėsi Hitlerio...

Daugiavaikė šeima

Juozas Paulauskas, kilęs nuo Darbėnų, o tiksliau - iš Lazdininkų malūno, padieniu keliaudavo po apylinkes. Bet tos kelionės visai netrukdė su pačia Barbora susilaukti aštuonių vaikų, kurių burneles reikėdavo kažkuo užkimšti. Tad galų gale daugiavaikė šeimyna atsikraustė į Klaipėdą ir įsikūrė sodyboje Liepų gatvės gale, kuris anuomet buvo maždaug toje vietoje, kur šiandien yra viadukas.

DUKRYTĖS. Po tuo pačiu stogu tilpo ir dvi Keršių dukrelės (iš kairės) Virginija ir Milda.

J. Paulauskas imdavosi pačių įvairiausių darbų, kurių Klaipėdos uoste tikrai nestigo. Tiesa, uždirbdavo šeimai pavalgyti, apsirengti, bet ne daugiau.

Kai Vokietija aneksavo Klaipėdos kraštą, Paulauskams stojo netgi visai neblogi laikai. Skirtingai nei daugelis lietuvių, šeima nebėgo nuo vokiečių, o liko Klaipėdoje. Šiandien ponia Milda negalėtų atsakyti į klausimą, ar seneliai priėmė Vokietijos pilietybę, tačiau vokiečių valdžia daugiavaike Paulauskų šeima tikrai rūpinosi.

PO VIENU STOGU. Kai iš anglių kasyklų, praradęs sveikatą, grįžo Juozas Paulauskas, jis apsigyveno pas vieną dukterų - Anę Paulauskaitę-Abrutienę (jos vyrui geležinkelininkui buvo skirtas butas S. Nėries 14 -ajame name). Netrukus čia atsikraustė ir žmona Barbora su visais vaikais. Šioje nuotraukoje - trys Paulauskų kartos. Pirmoje eilėje iš kairės Audrutė, Barbora Paulauskienė, Virgutė, bočius Juozas Paulauskas, antroje eilėje iš kairės Anė Paulauskaitė-Abrutienė, Antanas Paulauskas, Stasė Paulauskaitė, Juozas Paulauskas, Genovaitė Paulauskaitė-Keršienė, Vytautas Keršis, Petras Paulauskas. Nuotrauka daryta 1953 m. Abručių-Paulauskų bute S. Nėries g. 14-ajame name.

"Mama pasakodavo, kad šeimai buvo skiriami maisto paketai, netgi cukraus ir šokolado. Ir Klaipėdoje buvo tikrai aukštesnis gyvenimo lygis nei Lietuvoje", - teigė M. Keršytė-Drevinskienė.

Tuos maisto davinius Paulauskai gaudavo ir prasidėjus karui. Tik štai 1943 m. Juozas Paulauskas buvo išbildintas darbams į Vokietiją ir šeima liko be maitintojo.

Į anglių kasyklas

Berlyne nugriaudėjus II pasaulinio karo pabaigos saliutams J. Paulauskas liko amerikiečiams priskirtoje Berlyno zonoje. Jam siūlė pasirinkti kelis variantus - JAV arba Vakarų Vokietijos pilietybę. Tačiau jam ne pilietybės, o Lietuvoje likusios šeimos reikėjo. Tikriausiai jis net nelabai suvokė, kur ir pas ką prašosi atgal...

ŠUNIUKAI. S. Nėries g. 14-ojo namo kaimynai penėjo ne tik kiaules, melžė karves, bet augino ir šuniukus, kuriais jau panele išaugusi Milda Keršytė labai žavėjosi.

Sovietų valdžia tokius pasišovusius grįžti į SSRS paprastai bildindavo į gulagus. J. Paulauską, užuot grąžinę šeimai, ištrėmė į anglies kasyklas. Iš jų į Klaipėdą, pas vieną dukterų - Anę Paulauskaitę-Abrutienę, kurios vyras buvo geležinkelininkas, gavęs butą S. Nėries g. 14-ajame name, J. Paulauskas grįžo gal apie 1950 m. Jau paliegęs, susirgęs džiova. Aplink jį beregint susibūrė visa Paulauskų šeimyna - bute, kuriame gyveno Abručiai, susispietė kone visi Paulauskai. Čia iš Telšių vaikais vedina parvažiavo ir Barbora Paulauskienė. Tik Genovaitė Paulauskaitė, būsimoji Keršienė, į Klaipėdą dar negrįžo, nes Telšiuose turėjo neblogai apmokamą darbą prižiūrėti vaiką.

Gražiausias rūtų darželis

Kai į abrutyną-paulauskyną parsikraustė ir Genovaitė, prie S. Nėries g. 14-ojo namo sužydėjo pats gražiausias rūtų darželis.

"Gyvenome pirmajame namo aukšte. Po didžiuliu langu buvo nemažas žemės rėžis. Juo tuoj pat pasirūpino mama - prisodino rūtų kelmelių. Tas rūtų darželis buvo patekęs ir į Klaipėdos atviručių komplektą. Jis traukdavo daugelio akis. Rūtos priviliojo ir iš tremties grįžtantį žmogų, kuriam buvo prisakyta parvežti rūtų iš Lietuvos... Tai jis jų iš stoties atbėgo prašyti pas mamą. Ji iškasė rūtų kelmelį, saugiai suvyniojo į paketėlį. Iš tremties grįžtantis žmogus labai laimingas nuskubėjo į stotį tęsti kelionės į Karaliaučių, o gal į Maskvą",- prisiminė p. Milda.

UOSTE. Kai Paulauskų šeima apie 1928 m. atsikraustė į Klaipėdą, šeimos galva Juozas Paulauskas (pirmoje eilėje vidury) imdavosi pačių įvairiausių darbų Klaipėdos uoste.

Prašymas

Prašytume atsiliepti ir kitus žmones ar jų palikuonis, gyvenusius S. Nėries g. 14 name. Skambinti tel. 493435 arba rašyti el. p. adresu [email protected].

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".