Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (391)

Po I pasaulinio karo Klaipėdoje labai stigo pigių butų. Todėl siekiant paskatinti statybas buvo švelninami priešgaisriniai reikalavimai. Tačiau koją kišo išaugusios sklypų kainos, pabrangęs statybininkų darbas. Trečiajame dešimtmetyje Klaipėdą prijungus prie Lietuvos namų statyba suintensyvėjo. Iki 1929 m. krizės kasmet vidutiniškai būdavo pastatoma po 70 butų ir 30 įrengiama rekonstruojamuose namuose. Tačiau to nepakako. 1923 m. butų ieškojo tūkstantis, o po ketverių metų - pusantro tūkstančio žmonių. Miesto laikraštis tuomet rašė, kad trijų keturių kvadratinių metrų kambarėlyje gyvena 10-12 žmonių, "kas neleistina nei moraliniu, nei sanitariniu požiūriu". Namų savininkų apetitams pažaboti magistratas butų skirstymą perėmė į savo rankas, tačiau butų vis tiek nepakako. Buvo pradėti statyti dideli daugiabučiai kooperatiniai namai. Tokių namų grupės išaugo dabartinėje Lietuvininkų aikštėje, S. Nėries ir I. Kanto gatvėse. Lietuvininkų aikštės komplekso architektams dar kiek rūpėjo namų išorė, o štai S. Nėries g. iškilę namų fasadai atrodė labai jau skurdžiai, bet juose gyventi buvo patogu.

Ketvirtajame dešimtmetyje daugiausia namų buvo statoma pagal kartotinius arba modifikuotus projektus. Prestižiniu požymiu tapo ne namo išorė ir puošmenos, o pats butas, jo įranga ir patogumai. Krosnys, kaip ir anksčiau, buvo mūrijamos iš koklių, tačiau dingo bet kokia jų ornamentika. Plito tendencija pusrūsiuose įrengti katilines ir anglių sandėlius.

S. Nėries g. 10-14 namai architektūriniu požiūriu irgi yra visiškai minimalistiniai, tačiau juose gyventi taip pat buvo patogu. Butai buvo suplanuoti orientuojantis į socialines pakopas (pajamas). Vadovaujantis tokiu principu statyti ir S. Nėries g. daugiabučiai.

"Kiek pavyko išsiaiškinti, šie namai statyti nuomai. Tai, kad viename jų gyveno banko direktorius Hermanas Zaksas (Herman Sachs), bylotų, jog tuose namuose gyventi buvo prestižas",- sakė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė.

Ji išsiaiškino, kad S. Nėries g. 14 (anksčiau - Stoties (Bahnhof) g. 10 namas statytas apie 1932-1934 m. Pastato savininkas, kaip ir dabartinio 12-ojo namo, buvo Europoje gana žinomas statybos rangovas Fricas Bernickis (Fritz Bernitzki).

1935 m. 14-ajame name gyveno buvusio burmistro A. Altenbergo našlė Anna Altenberg ir jos dukra mokytoja Anė Marija (Anne-Marie Altenberg), pirkliai Valteris Šulcas (Walter Schulz), Emilis Someris (Emil Sommer), jų tarnaitės Betė Kater (Betty Kater), Trūdė Kuršus (Trude Kurschus), Marija Nausėdaitė (Marie Naused).

1942 m. adresų knygose registruoti šiame name gyvenę vyriausiasis geležinkelio inspektorius Feliksas Levandovskis (Felix Lewandowski), pirklys Richardas Šukys (Richard Schukies), tebegyveno čia ir jau minėtasis pirklys E. Someris.

Namas be stogo

Petronėlė Šatkauskaitė (po skyrybų su vyru susigrąžinusi mergautinę pavardę) su ką tik gimusia dukryte Angelija Šatkauskaite iš Kretingos į Klaipėdą atvažiavo 1945 m. gegužę. Nors laisvų butų dar buvo pilna, ji kažkodėl išsirinko S. Nėries 14-ąjį namą, nors šis buvo be stogo.

Baldai jau buvo ištampyti. Apsigyveno I aukšte, "ant bendros virtuvės". Laikui bėgant, gyvenimo sąlygas "pasigerino" persikeldama į II namo aukštą. Čia jau buvo ir spinta, lova su šiaudiniu čiužiniu, ir labai graži spintelė su raitytomis kojomis.

"Baldus mama turbūt parsitempė iš kitų namų, o gal antrojo aukšto kambaryje dar tie baldai buvo išlikę. Kai lydavo lietus, su mama lįsdavome į spintą", - šiandien prisimena A. Šatkauskaitė-Vainorienė.

S. Nėries 14-ojo namo bute, kuriame, palaidojusi mamą bei vyrą, ir šiandien tebegyvena p. Angelija, glaudėsi keturios kartos.

"Gyvenu čia jau septyniasdešimt metų", - sakė p. Angelija, išauginusi dvi dukras - Juditą ir Loretą.

KAMBARĖLIS. Pirmasis Petronėlės ir Angelijos būstas šiame name buvo kambarėlis, kurio langas - pirmas iš kairės pirmajame aukšte. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Ištekėjusi Judita čia čiūčiavo sūnelius Artūrą ir Andrių, čia močiutė Angelija liūliavo ir anūkėlę Gabrielę.

Kita dukra - Loreta - savo gyvenimą kūrė Vilniuje.

Kautynės

Apie 1950 m. namas pagaliau buvo pradėtas remontuoti. Namo gyventojai išsilakstė kas kur. Petronėlė su dukrytėmis išsikraustė į priešais stūksančią raudonplytę Pedagoginę mokyklą, kurioje daugelį metų dirbo budėtoja ir valytoja.

"Mamą mokykloje labai mylėjo. Kai tekėjau, tai leido ten kelti vestuves, o namų ruošos mokytoja Buivydienė patiekalus taisė", - pasakojo Angelija.

Ji puikiai mena kaimynes "ant bendros virtuvės" - kiemsargę Oną Rašinskienę ir kitą Oną - statybininkę Augutienę. Pastarąją ypač.

"Tik Augutienės dėka mes sugrįžome į šitą namą. Orderiai mūsų butams, palikti remonto periodu, Vykdomajame komitete jau buvo išdalinti visai kitiems žmonėms. Augutienė turėjo užbaigto remontuoti namo butų raktus. Tai mes mitriai ir susikraustėm atgal. Atskubėjo Vykdomojo tarnautojai, gal ir patys tuos orderius gavę, ir pradėjo mėtyti mūsų baldelius pro langus. Tai buvo kraupus vaizdelis, akyse stovintis iki šiol. O mes atgal tempiam. Mama, bijodama iš buto išeiti, nes galėjo ir nebeįeiti, mane siuntė parnešti išmestų daiktų. Puikiai pamenu, kad ne baldai rūpėjo, parsinešiau tik lėlę. Ji man buvo labai brangi. Žaislų juk pokariu beveik nebūdavo. Toks dėdė, kuris mane ne vesdavo, o nešdavo į darželį Simono Daukanto gatvėje, nes mama turėjo būti darbe tuo metu, buvo nusinešęs ir į žaislų parduotuvę, kurioje nupirko tą didelę lėlę. Iki šiol pamenu, kokia buvau laiminga ant to dėdės rankų su lėle, kuri buvo beveik mano ūgio. Buvau darželinukės amžiaus ir daug ko, kas tuomet vyko, nesupratau. Nesuvokiau ir to, kad ir mano mamytė, ir kaimynės kovoja už būvį. Būtent kaimynės Augutienės karingumo ir sumanumo dėka mums pavyko kautynes laimėti", - pasakojo p. Angelija.

Anonsas

Ką S. Nėries 14-ajame name veikė būsimasis Telšių vyskupas Antanas Vaičius? Kodėl čia užsukdavo tuomet Marijos Taikos Karalienės bažnyčią statęs Bronius Burneikis?

Prašymas

Kol renkama istorija, prašyčiau atsiliepti žmones ar jų palikuonis, gyvenusius S. Nėries g. 10-16 namuose. Skambinti tel. 493435 arba rašyti el. p. adresu [email protected]

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".