Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (385)

Šiandien pasižvalgysime, kuo ir kaip gyveno Selenių vaikai - pirmagimis Rimvaldas (gim. 1942 m.), Vytautas (gim. 1944 m.), pagrandukė Vida (gim. 1950 m.). Ir kaip pramogaudavo jų tėvai - Barbora ir Albinas.

Vaikų "zabovos"

Pokarinėje Klaipėdoje kiekvienas kvartalas (tiek jų ir tebuvo) turėdavo savo traukos centrus, kaip šiandien sakytume. Turgaus kvartalo vaikų žaidimų "poligonai" būdavo Jono kalnelis ir Jono bažnyčios griuvėsiai. Ant sūpynių eidavome į Pionierių namų (dabar Laikrodžių muziejus) kiemelį.

Kartono kombinato kvartalo vaikai "kultūrindavosi" aikštelėje prie vadinamojo CBK klubo. O štai Bangų ir kitų aplinkinių gatvių vaikai droždavo į žaidimų aikštelę prie "Trinyčių" fabriko klubo.

"Mūsų kieme buvo daug vaikų - didesnių ir mažesnių. Kai atsibosdavo kieme trintis, eidavome į aikštelę prie "Trinyčių" klubo. Ten būdavo ką veikti vasarą ir žiemą. Tėvai dėl mūsų tikrai nesinervindavo, nes žinodavo: jeigu mūsų nėra kieme, ras toje aikštelėje. Didesnieji supdavomės, žaisdavome krepšinį, ypač mano broliai tą krepšinį "kultivuodavo", mažesniems buvo smėlio dėžės", - prisiminė Vida Selenytė-Kairienė.

Tame klube jaunimas žiūrėdavo filmus, klausydavosi koncertų. Čia vykdavo ir šokiai.

"Mano vyresnysis brolis Rimvaldas labai anksti į tuos šokius įniko. Kadangi atrodė vyresnis nei buvo, niekas net neabejodavo, kad jam dar nėra aštuoniolikos. Ir jis, 15-metis, labai išdidžiai šokdindavo patikusias kur kas vyresnes paneles, o šios purkštaudavo sužinojusios, kad prasidėjo su geltonsnapiu",- pasakojo Vida.

O štai kitas brolis - Vytautas - buvo tiesiog pamišęs dėl sporto. Ir jį galėjai pamatyti vos ne visų sporto šakų spartakiadose. Nors žiemą ir ant "Trinyčių" tvenkinio galėjai čiuožinėti, tačiau Bangų g. 19-ojo namo, kaip ir tos kartos jaunųjų klaipėdiečių dauguma, droždavo į čiuožyklą kultūros ir poilsio parke. Čia iš garsiakalbių sklido muzika, čia blykčiojo spalvotos, beje, aliejiniais dažais nudažytos, lemputės. Vasarą visas kiemas eidavo maudytis į Danę, atžalynas dažniausiai kepurnėdavosi "varlinuke" prie Jono kalnelio tiltuko.

"Beždžionių" tiltas

Taip, kaip buvo sumeistrautas tiltukas pėstiesiems prie Pilies tilto, kai šį remontavo, kadaise ties ta vieta, kur dabar "Meridianas", per Danę buvo permestas "beždžionių" tiltas - toks siūbuojantis ant lynų medinukas, kai remontavo Biržos tiltą.

Dabar jau mažai kas pamena, bet po "didžiojo spalio" demonstracijos plūstelėjus žmonių masėms ant jo, lynai nutrūko. Ir šimtai žmonių sugarmėjo į Danę. Skirtingai nuo pontoninio tilto katastrofos Vilniuje, ši tragedija šalyje nenuskambėjo. Ir apie aukas nebuvo kalbama, nors daug kas spėliojo, kiek galėjo žūti žmonių. Visko gali būti, kad nukentėjusieji ir medikai buvo prisaikdinti informacijos neplatinti. Beje, jeigu kas nors atsilieptumėte ką žiną, būtume labai dėkingi.

Tad štai - po tos katastrofos "beždžionių" tiltas buvo perkeltas į vietą jau už elektrinės, arčiau sausųjų elementų gamyklos "Sirijus", baldų fabriko. Jis buvo patogus šiose įmonėse dirbantiems klaipėdiečiams, gyvenantiems šiapus ir anapus Danės.

Bet to tilto jau niekas nebeprižiūrėjo, iškritusių ar išrautų lentučių nepasirūpindavo keisti naujomis.

Kaip Rimvaldas išmoko plaukti

Klaipėdoje buvo susiklosčiusi tradicija - į darbą ar į svečius išsiruošusius tėvelius palydėti iki "beždžionių" tilto. Arba prie jo laukti grįžtančių iš darbo (pieno kombinato, kojinių fabriko ir pan., žodžiu, iš šiaurinės Klaipėdos pusės į pietinę).

Matyt, toji tradicija galiojo ir Selenių šeimoje. Nes V. Selenytė-Kairienė pasakojo, kaip gal šešerių brolis Rimvaldas, tėvus palydėjęs iki tilto, turėjo grįžti atgal, namo. Tačiau Seleniukas, matyt, susigalvojo ant jo pasisupti (tai buvo ypatinga miesto vaikų pramoga). Ir, kai tėvai atsisuko, sūnų pamatė besikepurnėjantį Danėje. Seleniai baisiausiai persigando. Bet, kol skubėjo pagalbon, šis jau buvo priplaukęs iki kranto. Nors iki tol plaukti nemokėjo...

Danėje tarsi Jordano upėje "pasikrikštyjo" ir pati Vida. Vaikai mėgdavo suptis valtyse, pririštose prie kranto. Taip kartą su drauge darė ir Vida. Matyt, gerokai įsisiūbavo, nes Selenytė niurktelėjo galva žemyn į vandenį. Draugė ją ištraukė ir kartu su ja kelias valandas sėdėjo ant kranto - kol drabužiai išdžiūvo. Nes šlapia namo grįžti Vida bijojo.

Selenių pramogos

Sūnų Rimvaldo ir Vytauto polinkis į sportą tikriausiai parėjo iš tėvo. Mat nuo mažumės jis vaikus ir žmoną tempdavosi į stadioną, sporto rūmus žiūrėti pačių įvairiausių varžybų. Bet labiausiai A. Selenio galva buvo "praskelta" dėl futbolo.

JURGINŲ KARALIUS. Seleniai kolektyviniame sode garsėjo gėlėmis. Albinas Selenis tai ir jurginų karaliumi buvo tituluojamas.

"Buvo aistringas sirgalius. Ir kiekvienos futbolo varžybos tėveliui buvo šventas dalykas. Kai per televiziją rodydavo dailųjį čiuožimą, mes visi prilipdavome prie ekrano - tai buvo ir viena iš nedaugelio galimybių išgirsti muzikos, kurios netransliuodavo tarybinis radijas.

Laisvalaikiu mama įnikdavo į knygas, tėvelis į laikraščius. Kai Klaipėdos padangėje pasirodė "Vakarų ekspresas", tėvas šį laikraštį skaitė nuo pirmojo numerio iki pat mirties 2011 metais. Prieraišumą šiam laikraščiui "perleido" man", - pasakojo Vida.

Kai Seleniai įsigijo kolektyvinį sodą, A. Selenis labai greitai pagarsėjo kaip jurginų karalius.

"Įvairiausių veislių jurginų gumbų tėvas net į Rygą važiuodavo pirkti. Ir išaugindavo pačius nuostabiausius žiedus. Jį daug kas į vestuvių piršlius kviesdavosi, nes turėjo gyslelę su tomis pareigomis susitvarkyti", - su nostalgija prisiminė Vida.

Selenių sūnus Rimvaldas, išėjęs į armiją, namo jau nebegrįžo. Kadangi tarnavo Latvijoje, tai joje ir "nusėdo" vedęs latviukę. Gyveno Rygos priemiestyje duoną šeimai pelnydamas šaltkalvyste.

ŠVENČIŲ ORGANIZATORIUS. Sode Albinas Selenis ir įvairias linksmas šventes suorganizuodavo.

Vytautas irgi apleido tėvų namus - dirbo elektriku "Trinyčiuose" ir daug metų mėsos kombinate. O duktė Vida, dirbdama prekybos sferoje, augindama jau savo vaikus, didžiąją dalį amžiaus taip ir nugyveno su tėvais.

Jau minėta, kad Bangų g. 19-ojo namo bendruomenė tvirta - ir skausme, ir džiaugsme kaimynai šalia. 2003 m. į Lėbartus paskutinėn kelionėn išlydėjo B. Selenienę, 2011 m. - garbaus amžiaus - net 97-erių - sulaukusį A. Selenį. O 2012 m. Vida gedėjo abiejų brolių. Rimvaldas palaidotas Rygos kapinėse. Vytautas atgulė greta tėvelių Lėbartuose.

Anonsas

Kitą savaitę toliau dairysimės Bangų g. 19-ajame name, kuriame gyveno ir Gedvilų šeima, auginusi septynis vaikus.

Prašymas

Prašytume atsiliepti ir kitus Bangų g. 19-ojo namo pokarinius gyventojus arba jų palikuonis. Skambinti tel. 493435 arba rašyti el. p. adresu [email protected]

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".