Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (382)

Toliau žvalgysimės, kaip ir kuo gyveno aktorių Genovaitės ir Edvardo Čepulių šeima.

Ankstesnėje "Akvarelėje" jau užsiminta, kad E. Čepulis 1916 metais gimė JAV, kur tėvai buvo išdardėję laimės ieškoti.

"Ten senelis dirbo virėju. Ir 1921 metais, kai jau buvo sukaupę nemažą "kapitalą", grįžo atgal į Joniškį. JAV seneliai sukaupė ne tik "kapitalą", bet "užgyveno" ir du sūnus - mano tėtį Edvardą ir dėdę Juozą. JAV uždirbti pinigai seneliui labai pravertė - nusipirko du namus ir autobusą, kuris kursuodavo tarp Joniškio ir Šiaulių", - pasakojo Vida Čepulytė-Stravinskienė.

"AMERIKOS BALSAS". Iš Sibiro grįžęs Algis su broliu Edvardu godžiai klausydavosi "Amerikos balso", tikėdamiesi - gal ką išgirs ir apie trečią brolį Juozą, 1944 metais pasitraukusį į JAV.

E. Čepulis šiame autobuse būdavęs konduktorius. Kai užėjo sovietai, Čepuliai buvo priskirti kapitalistų luomui. Reikia manyti, kad kažkam patiko tie du "amerikono" namai, kaip dažnu atveju nutikdavo, kai niekuo dėtus žmonelius išveždavo į Sibirą. Ir Vidos senelis bei dėdė Algis buvo išsiųsti į Krasnojarską. Močiutės jau nebebuvo - mirė per karą, 1942 m. Dėdė Juozas 1944 m. spėjo pasitraukti į Vakarus. Tokių ketinimų turėjo ir E. Čepulis, bet nebesuskubo. Tad teko gyventi tarp kūjo ir priekalo.

Dėdės sugrįžtuvės

1956 m. Čepulių jaunylis Algis, skirtingai nuo brolių Edvardo ir Juozo gimęs jau Lietuvoje 1931 m., iš tremties į tėvynę grįžo vienas, be tėvo. Šis neatlaikė Sibiro "kurortų", ir jo kaulelius saugo amžinojo įšalo žemė kažkur Krasnojarsko platybėse.

Reabilituotam E. Čepulio broliui Algiui nebuvo kur grįžti - namai Joniškyje "rekvizuoti". Išeitis viena - prieglaudos ieškoti pas brolį Klaipėdoje. Ir abu pradėjo sukti galvas, kaip bent iš dalies susigrąžinti šeimos turtą. Žinoma, atgauti namus Joniškyje nebuvo jokių vilčių. Bet ilgai mynę valdiškų kontorų slenksčius broliai pasiekė bent tiek, kad Algiui buvo išmokėta kompensacija.

Pasak E. Čepulio dukters, broliai tą kompensaciją sąžiningai pasidalijo pusiau, bet paskui dėdė Algis ir savąją dalį atidavė vyriausiajam broliui, mat šis susigalvojo namą statydintis. O Algis išvažiavo į Vilniaus universitetą studijuoti medicinos.

"Moskvičiukas"

Čepuliams pavyko ir automobilį "Moskvič" nusipirkti.

"Bangų gatvėje toji mašinytė buvo tikras stebuklas. O ir mano tėvams sunku buvo patikėti, kad jie tą mašinytę turi. Su tuo "moskvičiuku" mes ir vežėme dėdę Algį stoti į universitetą. Aš pirmą kartą su tėčiu ir dėde važiavau į Vilnių. Toji kelionė man buvo labai įsimintina dar ir todėl, kad tėvelis turėjo daug draugų Vilniuje. Man atrodo, kad kompensacija už senelių turtą Joniškyje buvo gauta ne be jų pagalbos", - sakė Vida.

Anot jos, per visus dėdės Algio studijų metus tėvas rėmė brolį finansiškai. Baigęs studijas Vilniaus universitete, dėdė Algis buvo paskirtas dirbti Radviliškyje, tačiau vėliau grįžo dirbti į Klaipėdą. Ir gana anksti pasimirė. Viena priežasčių - ir Krasnojarsko "kurortų" pasekmės.

MOSKVIČIUS. Ne tik Čepulių šeimai, bet ir visos Bangų gatvės gyventojams tikras stebuklas atrodė artistų šeimos įsigytas "moskvičiukas". Šioje nuotraukoje prie "stebuklo" nufotografuoti Edvardas Čepulis su dukrele Vida.

O štai su broliu Juozu E. Čepulis taip ir nesusitiko. Tik 1989 m. į Lietuvą buvo atvykusi jo duktė Giedra. Tuomet dar galiojo įvairūs draudimai, kur atvykėliai iš JAV gali Lietuvoje lankytis, o kur ne. Ponia Vida sakė, kad amerikietę pusseserę į Nidą buvo atsivežę slapta...

Gyvenimas kulisuose

Vakarais Čepuliai su dukrele Vida ir dvylika metų jaunesniu jos broliuku Arūnu išsirengdavo į teatrą. Tėvai - vaidinti, vaikai - gyventi.

"Užkulisinio gyvenimo dalis buvo tokie pat, kaip ir mes, aktorių vaikai. Su Laima Bernotaite, Dalia Žadeikyte, Žilvinu Kancleriu lakstydavome erdviame teatro fojė. Beje, turėjome ir savo vietas teatro ložėje, skirtoje aktorių vaikams. Būdavome pakankamai išauklėti. Ir spektaklio metu, šiukštu, jokių šnaresių.

Po spektaklio, tėvui nusišveitus tirštą grimą, pavyzdžiui, po spektaklio "Dėdės Tomo lūšnelė", vazelinu ir ligninu, eidavome į teatro bufetą. Jame aktorių jau laukdavo krūvos gerbėjų. Pokariniai klaipėdiečiai labai mylėjo teatrą, vertindavo jo aktorius. Savo tėvų šlovės spinduliuose maudydavomės ir mes. Saldainiai, mandarinai, apelsinai, tokie trokštami gardėsiai. Parduotuvėse tų vaisių beveik nebūdavo, o štai teatro bufete jų galėjai nusipirkti. Aktorių gerbėjai mus vaišinti jais nešykštėdavo. O artistus po spektaklių vaišindavo, žinoma, ne limonadu", - prisiminė Vida.

Pasak jos, tai būdavę labai nuoširdūs vakarai, kai žiūrovai daug diskutuodavo, aktoriai pasakodavo įvairias "baikas" iš nematomojo artistų gyvenimo. Pasak moters, ji labai pasigendanti tokios teatrinės atmosferos dabar.

Namas

Čepuliai Bangų g. 19-ajame name gyveno iki 1959 m., o tuomet išsikraustė į pusiau pastatytą namą vadinamajame Mokyklos gatvės rajone - Telšių gatvėje.

"Namą, kaip ir gretimi kaimynai, tėvai įsirenginėjo dar ilgai. Kraustydavomės iš vieno namo galo į kitą. Kaimynai Šukiai lygiai taip pat pamažu namą įsirenginėjo. Net neįtariau, kad kaimynystėje augu su būsimuoju Klaipėdos meru Silverijumi Šukiu..." - dalijosi prisiminimais V. Čepulytė-Stravinskienė.

1965 m. operuojant širdį pasimirė jos mama - Genovaitė Čepulienė, būdama vos 35 metų amžiaus, naujajame name tepragyvenusi šešerius metus. Čepulių šeimoje prasidėjo kitas gyvenimo etapas.

Anonsas

Kitą antradienį peržengsime Bangų gatvės 19-ajame name gyvenusios Selenių šeimos buto slenkstį. Labai retas atvejis, kai "Akvarelių" herojų aptinki tame pačiame name, apie kurį pasakoji - kalbinsime Vidą Selenytę-Kairienę, kuri šiame name tebegyvena ir šiandien.

Prašymas

Prašytume atsiliepti ir kitus Bangų gatvės 19-ojo namo pokarinius gyventojus arba jų palikuonis. Skambinti tel. 493435 arba rašyti el. p. adresu [email protected]

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".