Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (365)

2014-11-25 15:01

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau dairysimės Alyvų g. 4-ajame name, kuriame gyveno Kudzevičių šeima, užauginusi net du kapitonus - Drąsutį ir Steponą, 1989 m. jachta "Lietuva" įveikusius Atlantą, o paskui perplaukusius ir kitus pasaulio vandenynus.

Kai "Lietuva" ir kitos jachtos artėjo prie Niujorko krantinių, čia Lietuvos laisvės šauklių ir pranašų jau laukė minios tautiečių ir dešimtys amerikiečių. Taip pat - atskridusios į JAV pamaininės įgulos.

Baltieji rūmai nesikišo

"1989 metais didžiausių pasaulio šalių, tarp jų ir JAV, lyderiai su TSKP CK generaliniu sekretoriumi, vėliau tapusiu prezidentu Michailu Gorbačiovu "žaidė" didžiuosius politinius žaidimus. O Lietuva tebebuvo viena SSRS respublikų. Per Atlantą plaukėme iškėlę kitų valstybių dar nepripažintą Trispalvę, o užsienio uostuose rodėme SSRS pasus, nes kitokių tuo metu dar nebuvo. Baltųjų rūmų atstovai ne viešose akistatose mus vadino Lietuvos laisvės jūrininkais, tačiau jie diplomatiškai primindavo: žygį inspiravo ne tik lietuvių tautos valia, bet ir byrančios SSRS imperijos vadovo Michailo Gorbačiovo paskelbta "perestroika". Tad Baltieji rūmai savo atstovų mūsų pasitikti neatsiuntė. Tačiau aštuonių milijonų gyventojų Niujorko meras, nepaisydamas politinių žaidimų, mielai dalyvavo sutikimo iškilmėse", - pasakojo "Lietuvos" jachtos įgulos narys Gediminas Pilaitis.

Niujorke "Lietuvos" jachtą pasitiko ir kapitonas Drąsutis Kudzevičius, pagal susitarimą grįžtant Lietuvon turėjęs pakeisti brolį Steponą "diriguoti" "Lietuvos" įgulai. Šiandien D. Kudzevičius prisipažįsta: "Stovėdamas minioje Niujorko krantinėje, kurią išnuomojo pasiturintis Amerikos lietuvis Vytautas Paulius, buvau priblokštas tokio masto tautiečių anapus dėmesio. Kai po sutikimo įlipau į "Lietuvos" jachtą nuplukdyti ją į kitą krantinę, nesiskirstančioje pasitikti susirinkusiųjų minioje regėjau trispalvių, sveikinimo transparantų "mišką". Tai buvo nuostabus reginys."

Vėliau jau keliaujant per JAV miestus, kuriuose telkiasi didžiausios lietuvių bendruomenės, buriuotojus stebino ir tautiečių pasirengimo lygis - apnakvyndinti, pamaitinti, pavaišinti, parodyti kuo daugiau šalies įdomybių.

PRIĖMIMAS. Paskelbęs Lietuvos laisvės dieną, Čikagos meras susitiko su visų trijų jachtų kapitonais. Šioje nuotraukoje pirmas iš kairės buriuotojus Čikagoje ypatingai globojęs Stenlis Balzekas, jachtos "Audra" kapitonas Ignas Miniotas, jachtos "Lietuva" garbės kapitonas Osvaldas Kubiliūnas, Čikagos meras Ričardas Deilis (Richard M. Daley), jachtos "Lietuva" kapitonas Steponas Kudzevičius, jachtos "Dailė" kapitonas Žvaigždras Drėma.

Sunku paaiškinti

Kai jachtų įgulos autobusu buvo atvežtos į Klyvlendą, kapitonai Steponas ir Drąsutis Kudzevičiai su dar vienu buriuotoju, dabar jau šviesaus atminimo Rimu Dargiu, buvo apgyvendinti Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto viceprezidento Vito Jokubaičio šeimoje. Priėmė nuoširdžiai, aprodė būstą ir išvežė parodyti naktinio Klyvlendo.

"Per tą ekskursiją jau supratome, su kokiu plataus akiračio žmogumi susipažinome. Žmona vyrui nei žiniomis, nei išmintimi nenusileido", - prisiminė D. Kudzevičius.

Grįžus buriuotojų laukė žavinga užstalė su nematytais neregėtais valgiais ir gėrimais. Šeimininkai vis ragino - paraugaukit to, paragaukit ano. Ir labai staigiai vėl pripildo taures...

"Kai kiek "apšilome", ponas Jokubaitis mane pasivadino nuošalėn ir tyliai pasiteiravo: "Tu man atrodai patikimiausias. Tai pasakyk, kuris iš jų komunistas?" Kai pasakiau, kad mes visi trys komunistai, vaišingąjį, intelektualųjį šeimininką ištiko šokas", - prisiminė D. Kudzevičius.

Amerikos lietuviams buvo sunku išaiškinti aplinkybes, kad jeigu tu ne komunistas - negalėsi vyriausiuoju mechaniku kaip D. Kudzevičius laivais į jūrą plaukti, jeigu tu ne komunistas - negalėsi būti vadovas statybinėje organizacijoje kaip S. Kudzevičius ar vadovauti stambiai organizacijai kaip R. Dargis.

Lietuvos laisvės diena

"Pasitikdama laisvės šauklius buriuotojus ryžtinga buvo ir Čikagos valdžia. Tuometis Čikagos meras Ričardas Deilis (Richard M. Daley), priminęs Baltijos šalių aneksiją, kurios JAV oficialiai niekada nepripažino, 1989 metų liepos 3 dieną netgi paskelbė Lietuvos laisvės diena. R. M. Deilis tada visus Čikagos gyventojus paragino ją švęsti, remti lietuvių kovą už laisvę", - pasakojo G. Pilaitis, nuo tos įspūdingos kelionės per Atlantą tapęs ir prisiekusiu buriuotoju, ir kapitonų Drąsučio bei Stepono bičiuliu.

Aktyvios Čikagos lietuvių bendruomenės narės Astos Zimkus paklausus, ar praėjus 25 metams Čikagos lietuviai liepos 3-iąją vis dar pamini Lietuvos laisvės dieną, ji teigė apie jokius renginius negirdėjusi ir nežinanti. Nieko panašaus nežinojo ir kai kurie kiti Čikagos lietuvių bendruomenės nariai.