Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (355)

Gyvenimas po dviejų tremčių M. Baranauskienei tarsi pradėjo įeiti į vėžes, nepaisant to, kad dar 1942 metais Sverdlovsko konclageryje buvo nekaltai sušaudytas jos vyras. Beje, ten pat buvo sušaudytas ir smetoninės Lietuvos vidaus reikalų ministras, Žemės reformos valdybos pirmininkas, Valstybės kontrolierius bei Lietuvos banko valdybos direktorius Zigmas Starkus.

Žvakės liepsnelė

Baranauskų ir Starkų šeimos iš Kauno tremtin buvo išvežtos tą pačią naktį - 1941 m. birželio 14. Kaip ir Baranauską, Z. Starkų atskyrė nuo šeimos, kuri irgi buvo išvežta į Altajaus kraštą, tik į kitą "sovchozą" nei M. Baranauskienė su dukterimis Irena ir Rita.

Ankstesnėse "Akvarelėse" jau minėta, kad tremtyje M. Baranauskienė pradėjo dirbti pagal profesiją kaimo ligoninėje - jeigu taip galima vadinti kelis kambarėlius barakuose. O gretimam "sovchoze" Uršulė Starkuvienė ėjo iš proto, kai sūnus Kęstutis pradėjo tinti. Tą ligą jau buvo pavadinę "bezchlebica" (beduonystė), tiksliau - badas.

Kažkaip Z. Starkuvienei ir M. Baranauskienei susisiekus, medicinos sesuo pasiūlė Kęstutį atvežti į jų ligoninę. O praktiškai Kęstutis buvo paguldytas į M. Baranauskienės lovą. Joje jis ir buvo slaugomas, su juo buvo dalinamasi duonos trupiniais, nors ir pačios Baranauskaitės nuo bado buvo išverstos pūliniais.

Rita Baranauskaitė ir po beveik septynių dešimčių metų prisimena, kaip Kęstutis, žvelgdamas į žvakę, vis kartodavęs: "Gęsta žvakelė, gęsta". Ir kaip toji žvakė užgeso pats. Šalia tebuvo Rita ir Irena. M. Baranauskienė buvo išėjusi keisti paklodžių į duoną...

K. Starkui tebuvo vos 16 metų. Jis, kaip teigdavo mokytojai tiek Lietuvoje, tiek Altajaus krašte, buvo neeilinių gabumų jaunikaitis...

Ponia Baranauskienė

Tokios gyvenimiškos situacijos labai suartina žmones. Ir, kai į Lietuvą grįžo ir Uršulė Starkuvienė, ji apsigyveno Klaipėdoje pas dukterį pediatrę Birutę Pratašienę. Ši M. Baranauskienės nepažinojo, mat, kai Starkų šeimą naktį "supakavo", ji su sese dvyne vasarojo tėvų draugų dvare ir tokiu būdu išvengė tremties.

B. Pratašienę su M. Baranauskiene supažindino Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto Sveikatos skyriaus vedėja Irena Rimšaitė.

"Nuo to karto aš dažnai lankydavausi Marijos Baranauskienės namuose. Ir kaip gydytoja - Jonukas Lalas, atvežtas iš Vilniaus į Klaipėdą, susirgdavo pūline angina, ir kaip viešnia. Su ponia Marija labai daug kalbėdavomės apie tai, kas patirta Altajaus krašte. Man labai svarbu buvo išsiklausinėti apie brolį Kęstutį, kurį be galo mylėjau", - pasakojo B. Pratašienė.

M. Baranauskienė, žinoma, bendraudavo ir su kita ponia - U. Starkuviene.

"Nors pokariu žodžiai ponia, ponas buvo išbraukti iš leksikono, tačiau nei mano mamos, nei Baranauskienės niekas "draugėmis" nevadino. Tik poniomis. Kai poniai Marijai pradėjo atsakyti kojos, ji niekaip negalėjo susitaikyti su tuo, kad privalės pasiramsčiuoti lazdele. Tai nusprendėm, kad tą lazdelę atstos skėtis", - prisiminė Birutė.

Velykiniai pusryčiai

Baranauskų ir Starkų šeimos, kurias taip tragiškai suartino tremtis į Altajų, bendraudavo kasdienybėje, susitikdavo ir per šventes, pavyzdžiui, Velykas. Buvo toks ritualas - Velykiniai pusryčiai.

"Pirmiausiai ponią Baranauskienę buvo pasikvietusi mano mama, paskui jau kviesdavosi ir ponia Marija į savuosius namus Liepų gatvėje. Bet pas mus kasdieniški ar šventiniai pasisėdėjimai vykdavo dažniau, nes ponia Marija puikiai grojo pianinu, kurio savo namuose neturėjo. Ji grodavo ir akordeonu. Ir, nepaisant visų kankinančių gyvenimiškų patirčių, būdavo bet kurios kompanijos siela. Ją labai mėgdavo ir greitosios pagalbos kolegos", - prisiminė daugelį metų Vaikų ligoninėje pediatre dirbusi B. Pratašienė.

Ji dar prisiminė, kad M. Baranauskienės anūkas Jonukas, nusižiūrėjęs į jos ir jos vyro, taip pat gydytojo, darbą, vis kartodavo norįs būti chirurgas.

O kas šiandieniniam Klaipėdos universitetinės ligoninės endoskopuotojui Jonui Lalui iš tiesų padarė įtaką renkantis mediko profesiją ir kaip jis, Vilniaus universitete baigęs medicinos mokslus, atsidūrė Klaipėdoje bei dvejus metus gyveno tame pačiame močiutės bute Liepų g. 14 - kitą antradienį.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais.