Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (354)

Kaip jau ankstesnėje "Akvarelėje" minėta, M. Baranauskienė su dukrele Rita iš tremties Altajaus krašte 1946 m. pabėgo ir labai sunkiai, bet sėkmingai pasiekė Kauną, iš kurio Baranauskų šeima ir buvo išvežta 1941 m. birželio 14 d. naktį.

Kaip M. Baranauskienė jau antrą kartą grįžo iš tremties, istoriją papasakojo jos kita duktė Irena Baranauskaitė-Lalienė, dabar taip pat gyvenanti Klaipėdoje su sūnaus Jono Lalo šeima.

Irena iš tremties Altajaus krašte į Lietuvą grįžo metais anksčiau nei mama ir jaunėlė sesė - 1945-aisiais. Ir ją, pabėgėlę be dokumentų, į Lietuvą ryžosi parvežti... aukšto tarybinio pareigūno giminaitė.

 KALĖDOS. Irena ir Jonas Lalai Kalėdas dažniausiai patyliukais švęsdavo namuose, Vilniuje. Bet kartais Kalėdoms atvažiuodavo ir pas mamą bei uošvienę Mariją Baranauskienę.

Po Juozo Lingio sparnu

"Traukinius tikrindavo ir kontrolieriai, ir enkavėdistai. Kur tik nesislėpiau ilgoje ir sunkioje kelionėje atgal į Lietuvą - ir tualete, ir bagažinėje, ir viršutinėje lentynoje ryšuliais apkraudavo. Toji moteris mane parvežė iki Vilniaus, o paskui - dėkis, kur nori.

Surizikavau grįžti į Kauną. Kaip ir mamą su sese, pradžioje priglaudė Churginų šeima, o paskui susiradau dėdę Petrą Baranauską. Tačiau Kaune pabėgėlei iš tremties gyventi buvo pavojinga. Vilniuje mane priglaudė mamos draugė Laukienė, gyvenusi visai prie Šv. Onos bažnyčios.

Neturėjau nei gimnazijos dokumentų, nei charakteristikų, o tuo labiau - paso. Visiška nelegalė. Kur galėjau ieškoti darbo? Niekur. Tačiau nebūna padėties be išeities. Visai atsitiktinai pamačiau skelbimą, kad "Lietuvos" ansamblis ieško šokėjų. O Kaune iki tremties buvau lankiusi baleto studiją. Tai ir nuėjau. Iš didžiausio būrio susirinkusių panelių atrinko tik mane. Toje komisijoje buvo ir Juozas Lingys, vėliau tapęs ansamblio vadovu. O nuo tos komisijos mes susidraugavome taip, kad, kai gimė Jonukas, Lingį su vyru kvietėmės krikštatėviu", - pasakojo Irena apie "Lietuvos" ansamblyje surastą draugą visam gyvenimui.

J. Lingys padėjo ir bent šiokius tokius dokumentus susitvarkyti.

PRIE JŪROS. Jeigu vasarą atsirasdavo laisvų dienų, Irena Lalienė atvažiuodavo pas mamą, vadinasi, ir prie jūros.

Nors praeitį slėpė...

Nors I. Baranauskaitė-Lalienė, kaip ir visi iš tremties grįžusieji, praeitį slėpė (tuo labiau - pabėgėlė...), tačiau žinojo, kad kolegės Janinos Gaidelytės tėvas taip pat yra tremtyje.

Vienas valdžios vyras buvo prasitaręs, kad Maskvoje esanti kontora, kurioje galima pamėginti prašyti sugrąžinti iš tremties artimuosius iš Sibiro. Tad kai "Lietuvos" ansamblis gastroliavo Maskvoje, Irena su Janina ryžosi į ją kreiptis.

"Mus priėmė pulkininkas, kuris išvakarėse, laimei, buvo "Lietuvos" ansamblio koncerte. Tai jis tiek gyrė, tiek gyrė, kaip mes gražiai šokom ir dainavom. Manėm, kad per tas pagyras ir prie rūpimo reikalo neprieisim. Jis mums su Janina nieko nežadėjo, tačiau pavardes užsirašė", - pasakojo Irena, kuri netrukus po to vizito gavo mamos telegramą, kad ši grįžtanti Lietuvon.

Irena yra įsitikinusi, kad mamą sugrąžinti padėjo būtent tas pulkininkas. Gal taip, o gal ir ne. Buvo 1955-ieji, Josifas Stalinas buvo miręs prieš dvejus metus. Nors viešai jo kultas buvo nuvainikuotas 1956 m., tačiau ištremtuosius į savus kraštus pamažu pradėjo paleisti 1954 m. Tad gal tam Irenos aplankytam pulkininkui ir piršto pajudinti dėl M. Baranauskienės nereikėjo...

"Motinija"

Taigi M. Baranauskienė grįžo į Klaipėdą ir tarsi nebūtų buvusi antrąkart ištremta, dirbo "greitojoje". Viena duktė - Rita - gyveno su ja Liepų gatvės 14-ajame name, o kitai dukrai, iš Vilniaus atvažiuojančiai Irenai, ir jos vyrui Jonui tai buvo ne tik "vaikų darželis" mažajam Jonukui, bet ir "sanatorija", "poilsio namai", kai "motinijoje" praleisdavo bent kelias dienas, kartu pasidžiaugdami ir jūra, ir saule.

Jonukui Lalui, atvežtam vasaroms, kai tėvai daug gastroliuodavo su teatru ir ansambliu, čia buvo tikra pasaka - teta Rita ar močiutė vaiką vesdavosi ir į darbą. Jonukui ypač patikdavo, kai jis dalyvaudavo medikams ZIM automobiliu lydint lenktyniaujančius dviratininkus arba kai teta ar močiutė budėdavo įvairių kitų sporto šakų varžybose.

Bet apie Liepų g. 14-ojo namo reikšmę šiandieniniam Klaipėdos universitetinės ligoninės endoskopuotojui Jonui Lalui - kiek vėliau. O kitą savaitę pasižvalgysime, kas lankydavosi M. Baranauskienės bute ir pas ką į svečius ji pati vaikščiodavo.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais.