Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (345)

Pokariu čia pirmajame aukšte buvo įsikūrusi Žulpų šeima, auginusi vienturtį sūnų Zenoną. Deja, susisiekti su jau mirusio Z. Žulpos atžalomis nepavyko, atsiliepė tik jo klasės draugas Aleksandras Sakas.

Mokyklos pažiba

"Su Zenium susipažinau 1960 metais, o nuo 1961-ųjų rudens buvome ir klasės draugai. Apie Zenono šeimos gyvenimą Daržų gatvėje mažai ką žinau. Tačiau vieną kitą detalę esu įsiminęs, nes lankiausi Žulpų bute. Pamenu virtuvę ir kambarį, gal dar buvo antras kambarys. Butukas mažas, bet ir šeima nedidelė - Zenius buvo vienintelis vaikas. Abu jo tėvai dirbo, nes dienos metu, kai su Zenium užeidavom pas jį, jų nematydavau. To paties kiemo gilumoje, bet jau dabartinėje Bažnyčių gatvėje, gyveno kitas mudviejų klasiokas, Zeniaus pusbrolis Petras Petraitis", - pasakojo A. Sakas.

Anot jo, 4-oje vidurinėje nuo pat pirmos klasės mokęsis Z. Žulpa vyresnėse klasėse buvo vienas iš tų, kuriuos pažinojo visa mokykla.

"Prisimenu jį scenoje, vaikinų vokaliniame ansamblyje. Jame Zeniaus balsas skambėdavo puikiai. Dainavo ir garsaus chorvedžio, kompozitoriaus ir vargonininko, mūsų muzikos mokytojo Jono Statkaus chore. Jam priklausė visi mokyklos vyresniųjų klasių mokiniai, net beklausiai ir bebalsiai. Išimtis buvo daroma tik lankiusiems muzikos mokyklas. Choro repeticijos - ne pamokos, iš kurių kartais ir pabėgdavome. Kaip lankomos repeticijos, tikrindavo pats mokyklos direktorius Bronius Mažonis. Jo bijojome", - sakė A. Sakas.

Lieknas ir vikrus, Z. Žulpa labai tiko ir mokytojos Emilijos Galvelienės vadovaujamam tautinių šokių rateliui, kurio pirmosiose porose šoko, kol baigė vidurinę.

IŠDAIGOS. Z. Žulpa sutelkdavo bendraklasius įvairioms išdaigoms ir pramogoms. Šioje nuotraukoje, padarytoje Daržų gatvėje, prie mokyklos, su klasės draugais (iš kairės) Audra Navickaite, Aleksandru Saku, Vida Tamošiūnaite-Mileškiene, Zita Beržanskyte-Mikniene, Palmyra Viržintaite-Patapiene.

Šokiai ir spektakliai

"Buvusiam politiniam kaliniui (tuomet, žinoma, šio fakto nežinojome) lietuvių kalbos ir literatūros mokytojui Romui Prielgauskui atėjus dirbti į mūsų mokyklą, labai sutankėjo literatų gretos, buvo pradėti rengti mokykliniai vakarai su poezija, vaidinimais. Į juos keliaudavome noriai, nes po tokių "rimtųjų dalių" prasidėdavo šokiai, o pagal nerašytus direktoriaus B. Mažonio įsakymus eiti šokti į kitas mokyklas, o tuo labiau į kultūrnamį, kur sukdavosi suaugusiųjų poros, buvo griežtai draudžiama. Tad viena iš didžiausių pramogų būdavo stypsoti prie kultūrnamio, iš pradžių įsikūrusio name ant Jono kalnelio, kur vėliau buvo pionierių namai, langų. Kai kultūrnamis persikėlė į Petro Cvirkos (dabar Turgaus) gatvę, pasilypėjusių ant gretimo namo laiptelių ir spoksančių žiūrovų irgi nestigo. Patys aistringiausi žiūrovai, žinoma, buvo mūsų mokyklos moksleiviai", - pasakojo A. Sakas.

Jis mano, kad tarp tų žiūrovų Z. Žulpos galėjo ir nebūti, nes jis buvo apgaubtas gero šokėjo šlovės pačioje mokykloje.

"Merginoms, pakviestoms šokti, būdavo tarsi uždedamas kokybės ženklas - ją pats Zenius šokdino. Jam tekdavo ir vaidmenys Romo Prielgausko režisuojamuose spektakliuose. Turiu nuotrauką su Zeniumi, aprengtu milicininko uniforma. Tąkart jis Teofilio Tilvyčio satyrinės poemos herojaus literatūriniame teisme saugojo teisiamąjį Dičių - klasės draugą Viktorą Grigalauską, dabar Klaipėdoje daug kam pažįstamą mediką", - prisiminimais dalijosi pokalbininkas.

Gerbtas ir kolektyvuose

Baigęs vidurinę, Z. Žulpa buvo pašauktas kariuomenėn ir trejus metus tarnavo jūrų laivyno daliniuose.

Pasak A. Sako, po tarnybos Z. Žulpa vedė klasės draugę Dalią Raščiūtę, su ja susilaukė dviejų dukrų. Mokėsi ekonomikos neakivaizdiniu būdu Vilniaus universitete ir darbavosi Aklųjų kombinato administracijoje, kur užsidirbo ir butą naujame penkiaaukštyje Mažajame Kaimelyje. Paskui pakilo karjeros laiptais - buvo paskirtas "Dailės" kombinato direktoriaus pavaduotoju. Lietuvai tapus nepriklausoma, Zenonas kurį laiką dirbo "Gulbės" prekybos centro direktoriaus pavaduotoju.

"Ištvėrė sunkią širdies operaciją. Po jos atsigavęs, linksmas ir žvalus, turėjo gyventi šimtą metų, bet netrukus kita sunki ir klastinga liga jį pakirto. Mirė per 2012 metų Kūčias", - sakė velionio klasės draugas.

"Klasėje jį mėgome visi, nes buvo labai taktiškas, niekada nepratrūkdavo pykčiu, nuolat besišypsantis. Tikriausiai šios savybės lėmė, kad ir kolektyvuose, kuriuose jis dirbo, kiek esu girdėjusi, Žulpa buvo gerbiamas ir mėgstamas", - sakė Z. Žulpos klasiokė Vida Tamošiūnaitė-Mileškienė.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais.