Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (334)

Kadaise čia buvo keltininko namas, vėliau valda ėjo iš vieno į kito pirklio rankas iki 1942 metų. Apie tai rašyta ankstesnėse "Akvarelėse".

Pokariu šitas namas priklausė Bandomajai laivų remonto įmonei. Čia buvo įmonės vadovų ir valdininkų kabinetai, taip pat veikė vaikų darželis. Nuo 1979 m. šiame pastate įsikūrė Prekybos ir kulinarijos mokykla, kurioje žinių sėmėsi šiandien daug garsių Klaipėdoje, o ir visoje Lietuvoje žmonių.

Prestižinė mokykla

Šiaip jau ši mokykla buvo įkurta 1961 m. Joje buvo rengiami virėjai, konditeriai, padavėjai ir maisto bei ne maisto prekių pardavėjai. Mokykla buvo pakankamai paklausi. Tačiau jos prestižas ypač išaugo apie 1970-uosius, kai Klaipėdoje Prekybos valdybos viršininkas šviesaus atminimo Arkadijus Lichtinšainas pradėjo įvesti konteinerinę prekybą, ir medinius skaitytuvus - "rusiškus kompiuterius", kaip juokaudavo Klaipėdą aplankę užsienio jūreiviai - pradėjo išstumti kalkuliatoriai, kasos aparatai ir kitokios iš pradžių mechaninės, o paskui jau ir elektroninės "mandrybės".

Į mokyklą mokytis buvo priimami moksleiviai, baigę aštuonias, vėliau devynias viduriniojo lavinimo klases.

"Mūsų mokiniai buvo puikūs. Stojant visada būdavo konkursai. Pirmaisiais mokyklos egzistavimo metais ją baigdavo apie trisdešimt moksleivių. Vėliau baigiančiųjų skaičius sparčiai augo. Mokslas trukdavo vienerius arba dvejus metus, priklausomai, kokią specialybę moksleivis rinkosi", - pasakojo daugelį metų šiai mokyklai vadovavusi Milda Višomirskienė.

Jeigu moksleivis galvodavo apie tolesnius mokslus institute ar universitete, įgyti vidurinį lavinimą vakarinėje ar pamaininėje mokykloje, turėjo rūpintis pats. Mokykloje buvo teikiamos tik profesinės žinios. Bet baigusių šią mokyklą ir įgijusiųjų vidurinį išsilavinimą išskėstomis rankomis laukdavo aukštosios mokyklos, ypač Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetas. Jeigu moksleivio pažymių vidurkis būdavo aukštesnis nei 4,5 balo, Prekybos ir kulinarijos mokyklos auklėtinis turėjo "nuolaidą" - jam tereikėjo laikyti tik vieną, o ne tris stojamuosius egzaminus. Daugelis šios mokyklos auklėtinių ta galimybe naudojosi.

Dešimtys, baigę institutus ar universitetą, grįždavo į mokyklą dirbti pedagogais, nes plėtėsi rengiamų specialybių skaičius, gausėjo skaitomų kursų, kaip antai maisto prekių mokslas, nemaisto prekių mokslas, profesinė etika ir psichologija, apskaita ir atskaitomybė, darbo organizavimas, sanitarija ir higiena ir t. t.

Ikona, kuriai buvo "meldžiamasi"

Ir šiandien Klaipėdoje nepaprastai daug verslo, prekybos, aptarnavimo sferose besidarbuojančių žmonių, kurie su didele pagarba prisimena šviesaus atminimo Prekybos valdybos viršininką A. Lichtinšainą. Su pagarba apie jį kalbėjo ir Prekybos ir kulinarijos mokyklos tuometinė direktorė M. Višomirskienė.

"Kai vadovavau mokyklai, kaip tik buvo tas didžių permainų prekyboje laikotarpis, ir mums sparčiai teko keisti mokymo programas, įvesti naujas disciplinas - kad paruoštume specialistus, jau prisitaikiusius dirbti naujomis sąlygomis. Tad labai dažnai į mokyklą kviesdavome Arkadijų Lichtinšainą moksleiviams pasakoti apie prekybos dabartį ir perspektyvas. Ir nebūdavo atvejo, kad jis atsisakytų ateiti, nors būdavo labai savo projektais užimtas žmogus, be to rašė ir prekybos reorganizavimo mokslinį darbą. Į Klaipėdą suvažiuodavo prekybininkai iš visos SSRS pamatyti, sužinoti, kaip gali būti organizuota prekyba",- prisiminė M. Višomirskienė.

Žinojo ir Rusijoje

Ji buvo labai nustebinta, kai, nuvažiavusi aplankyti sūnaus, tarnaujančio kažkur prie Kalugos, kaimo parduotuvėje pardavėjai net akys sublizgo: "O, jūs iš Klaipėdos, kur žmogaus patogumui taip sutvarkyta prekyba..." Ir aš žavėjausi A. Lichtinšaino proto paslankumu - akimirksniu priimti sprendimus. Jį dievino bendradarbiai, nes laikėsi žydams būdingos savybės - ne tik rūpintis savimi, bet ir bendradarbiais. "Prakalinėjo" jiems butus, žinodavo šeimų padėtis ir sudarydavo palankias sąlygas (darbo grafikus) vaikams auginti ar senus tėvus karšinti.

Kai Klaipėdos prekyboje Lichtinšaino iniciatyvos dėka ir rūpesčiu buvo įdiegta konteinerinė sistema ir pradėtos fasuoti prekės, mes gal tos naujovės nelabai įvertinome. Bet apie 1979 metus bendradarbės pakviesta poilsiauti prie jūros Krasnodaro krašte tą Klaipėdos naujovę įvertinau visa jėga. Mat iš Krasnodaro turėjom dar keliauti toliau - į Džiubgą. O ten nei parduotuvių, nei kokių servisų. Žodžiu, nusprendėm vaisių prisipirkti (vištų vežėmės iš Lietuvos) Krasnodare. Eilę užsiėmėm 6 val. ryto, o prie prekystalio priėjom gal šeštą vakaro. Kai eilėje bandžiau aiškinti, kaip yra Klaipėdoje - atėjai, pasiėmei, susimokėjai ir viskas, vos negavau į "skūrą". Matyt, krasnadoriečiams patiko eilėse murdytis. O pardavėja, svėrusi abrikosus, persikus, kriaušes, vyšnias parduotuvėje, kai jai pareiškiau užuojautą, giliai atsiduso: "Žinau, žinau, kaip Klaipėdoje yra. Pas mus kažin ar taip kada nors bus."

Štai tuomet, 40 laipsnių karštyje išstovėjusi 12 valandų, o parduotuvės "suompirtėje" vos nepadvėsusi, įvertinau Lichtinšaino racionalizaciją. Taip tuomet tokie dalykai vadinosi. Ir jie buvo labai persipynę su Prekybos ir kulinarijos mokykla. O joje programos kito ne tik prekybos, bet ir viešojo maitinimo specialistų rengimo sferoje. Juk radosi vis daugiau naujovių: bulvių trintuves, skutiklius, peilius keitė automatika, kuriai įvaldyti buvo reikalingos ir žinios, ir įgūdžiai."

Anonsas

Ko Prekybos ir kulinarijos mokykloje mokėsi dabar klaipėdiečiams ne tik "Friedricho pasažu", bet "Meridiano" gelbėjimu pagarsėjęs Aidas Kaveckis? Kokių žinių joje įgijo dabartinė "Nesė Group" direktorė Inga Česnakienė ar garsūs Lietuvoje broliai Jankauskai, vieni iš pirmųjų, atsiradus galimybėms, metęsi į privatų verslą ir atidarę viešbutį, o paskui ir parduotuves "Du broliai" Palangoje? Apie tai - kituose "Vakarų ekspreso" laikraščio antradieniniuose numeriuose.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais (anksčiau - pirmadieniais). "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".