Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (333)

Kadaise čia buvo keltininko namas, vėliau valda ėjo iš vieno pirklio į kito rankas iki 1942 m. Apie tai rašyta ankstesnėse "Akvarelėse".

Pokariu šitas namas priklausė Bandomajai laivų remonto įmonei. Jame buvo įmonės dalies administracijos kabinetai ir veikė vaikų darželis.

1979 m. vaikų darželis buvo iškraustytas. Ir čia iš ankštų patalpų Uosto gatvėje persikraustė Prekybos ir kulinarijos mokykla (dabar - Turizmo mokykla). Pasak tuometinės šios mokyklos direktorės Mildos Višomirskienės (tada Rasimavičienės), Bandomajai laivų remonto įmonei šiame pastate priklausė dar keli kabinetai, tačiau vieni kitiems po vienu stogu įsikūrusieji netrukdė.

EGZAMINAI. Konditerijos, kulinarijos, virėjų egzaminai vykdavo ir mokykloje, ir "Palangos" kavinėje Liepų gatvėje. Moksleiviai dalyvaudavo ir įvairiausiuose vidiniuose konkursuose, pavyzdžiui, daržovių pjaustymo ar vaisių konservavimo, mėsos paruošimo ir pan.

Įkandin vyro

Kaip keistai klostosi žmonių likimai: ar prie Ignalinos ežerų augusi panelė Milda galėjo įsivaizduoti, kad kada nors ji lygiai taip pat pamils Baltiją, o pro darbovietės langus kasdien matys ne žydraakius ežerus, o pilką Danę ir žalsvas marias...

Taip jau susiklostė, kad Vilniaus universitete Ekonomikos fakultete studijuodama prekybos ekonomiką, susipažino su teisės kodeksus "krimtusiu" Romualdu. Netrukus jie ir vestuves atšoko. Kai vyko teisininkų skirstymai, R. Rasimavičius buvo "nukreiptas" į Klaipėdą. O Mildai prieš akis buvo dar vienas kursas. Nors persiplėšk - užbaigti mokslus ar lėkti paskui vyrą? Buvo rastas kompromisas - važiuoja įkandin, o mokslus baigs diplominį rašydama ir, kaip dabar dažname Europos universitete praktikuojama, toliau mokysis "nuotoliniu būdu", t. y. pagal individualų planą. Ir, dar nebaigusi penktojo kurso, jau buvo paskirta į Klaipėdą, bet darbą turėjo susirasti pati.

Pirmiausiai nukulniavo į Prekybos valdybą. O joje visai atsitiktinai susitiko tuometinio prekybos ministro pavaduotoją Rudolfą Kazbarą. Jis stropią moksleivę buvo įsidėmėjęs dar Vilniaus prekybos technikume, kuriame dėstė kelias disciplinas. Sužinojęs, kad buvusi studentė, jau bebaigianti prekybos mokslus ir universitete, ieško darbo, iš karto sumojo - Prekybos ir kulinarijos mokyklai reikalingas vedėjas. "Pagalvok, užeik, pasikalbėsim", - pasiūlė aukštas pareigas prekybos vertikalėje ėjęs valdininkas. Jis Klaipėdoje buvo dar kelias dienas, ir Milda turėjo progos pasakyti "Taip".

Regis dėl pasirinktos kandidatūros neapsiriko nei prekybos ministro pavaduotojas, nei pati Milda. Prekybos ir kulinarijos mokykla įgijo tikrai puikią vadovę. Jos sugebėjimu vadovauti žavėjosi ir kolegos, ją mėgo ir moksleiviai.

Kaip persipina likimai

O tuo metu Klaipėdoje "Palangos" kavinės Liepų gatvėje vedėjo pavaduotoja dirbo kita jauna specialistė - Rūta Naginskaitė-Sokolovienė. Ši kavinė buvo atraminė Prekybos ir kulinarijos mokyklos "bazė", kurioje moksleiviai atlikdavo praktiką - tiek kulinarijos, konditerijos, tiek padavėjų "šokinėjimo" aplink klientus meno. Šioje kavinėje vyko ir kai kurios pamokos. Už visą šį "užmokyklinį" mokymo procesą ir buvo atsakinga Rūta.

Kavinėje, vykstant pamokoms, konkursams, o kartais ir egzaminams, Milda Rūtoje įžvelgė ir pedagogės talentą. Pakvietė mokytojauti, o vėliau R. Naginskaitė-Sokolovienė, jau sukūrusi ir šeimą, dirbo Prekybos ir kulinarijos mokyklos direktoriaus pavaduotoja, neišsižadėdama ir estetikos pamokų moksleiviams.

Šiandien R. Sokolovienė gyvena Vilniuje, bet ryšiai su buvusiais kolegomis, tarp jų ir M. Višomirskiene, nėra nutrūkę. Pakalbinta Rūta gal kiek nostalgiškai prisiminė darbo Klaipėdoje metus ir išsakė daug puikių žodžių apie buvusią viršininkę.

"Žvejų gatvės namo patalpose jautėmės kaip tikra šeima - kabinetai ir klasės buvo pereinami, tad kiekvienu momentu migruodami žinodavome, kaip, kas, ką daro. Neatsistebėdavau direktorės sugebėjimu aprėpti ne tik organizacinius mokyklos reikmių dalykus, bet ir "įeiti" į pedagogų asmeninių problemų sprendimą.

Ir ne tik. Jai be galo buvo svarbūs ir moksleiviai. Juos puikiai pažinojo, gaudėsi jų mokslo ar namų reikaluose. Rasdavo laiko kalbėtis su moksleiviais, o jeigu reikėdavo - ir jų tėvais",- pasakojo Rūta.

Dabartinė "Jolos" kavinės savininkė Virginija Marcinkėnienė, Prekybos ir kulinarijos mokykloje įgijusi konditerės žinių, kurios buvo įvertintos raudonu diplomu (vadinasi, mokyklą baigė vienais penketukais - tuomet tai buvo aukščiausi balai), o paskui praėjusi visas aptarnavimo pakopas nuo padavėjos iki restorano direktorės ir taip pat dirbusi Prekybos mokykloje, tik patvirtino M. Višomirskienės kaip vadovės charakteristiką.

"Superinė" vadovė ir "superinė" dėstytoja. Ji sugebėdavo labai įtaigiai išdėstyti, o paskui iš moksleivių suteiktas žinias išklausti. Ji, kaip mokyklos vadovė, dėl užgriuvusių svečių, tikrintojų, laiko stygiaus būtų turėjusi teisę moksleivius paleisti iš pamokų. Bet ji šita "privilegija" niekada nesinaudojo",- prisiminė Virginija, jau vėliau baigusi ir studijas Vilniaus universitete, Ekonomikos fakultete.

ANONSAS

Kas buvo Klaipėdos prekybininkų ikona ir kaip jai buvo "meldžiamasi" Prekybos ir kulinarijos mokykloje? Ko joje mokėsi dabar klaipėdiečiams ne tik Friedricho pasažu, bet "Meridiano" gelbėjimu pagarsėjęs Aidas Kaveckis? O kokių žinių šioje mokykloje įgijo dabartinė "Nesė group" direktorė Inga Česnakienė ar garsūs Lietuvoje broliai Jankauskai, vieni iš pirmųjų, atsiradus galimybėms, metęsi į privatų verslą ir atidarę viešbutį, o paskui ir parduotuves "Du broliai" Palangoje? Apie tai - kituose "Vakarų ekspreso" antradieniniuose numeriuose.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais (anksčiau - pirmadieniais).