Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (320)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (320)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau žvalgysimės Žvejų gatvės 1-uoju numeriu pažymėtame name, kuriam dar priskiriamas ir adresas Tiltų g. 2.

Šiandien dairysimės, kas šiame name vyko jau po karo.

Komandiruotė visam gyvenimui

Viena pirmųjų 1945 m. balandį šiame name apsigyveno Onos ir Petro Dacių šeima. Petras buvo Varniuose pagarsėjęs siuvėjas. Tad jam kažkas pasiūlė siuvėjo tarnybą "Vojentorge" ("Karinė prekyba", kurios parduotuvė buvo Herkaus Manto gatvėje). Pasitaręs su žmona, kuri irgi siuvėjavo, nusprendė, kad Klaipėdoje su savo amatu gal nepražūsią, ir susimetę ne taip jau ir didelę užgyventą mantą į "polutarkę" išbildėjo naujo gyvenimo pasitikti.

PAJŪRYJE. Kazimieras treniruodavosi ir pajūryje.

Nors tai vadinosi komandiruote, bet taip jau susiklostė, kad ji Daciams užsitęsė visą gyvenimą. P. Dacys kasdien eidavo į tarnybą kariškiams uniformų siūti, o Dacienė "ateljė" atidarė bute Žvejų g. 1.

"Pas mamą apdarų siūtis eidavo paprasti žmonės - kaimynai, aplinkinių namų gyventojai. Uždarbio pakakdavo save ir mane, bamblį, maitinti bei aprengti", - prisiminė Dacių sūnus Kazimieras, per daugelį metų ne vieną garbės raštą elektros tinkluose pelnęs specialistas.

Vėliau jo tėvą, auksinių rankų siuvėją, persiviliojo pasieniečiai, kad jiems siūtų uniformas. Tuomet Kazimiero gyvenime atsirado daugiau egzotikos, nes tėvą su keturiais padėjėjais siųsdavo ir į pasienio užkardas Preiloje, Juodkrantėje, Nemirsetoje, Giruliuose. Tad vaikas su tėvu pakliūdavo į paprastiems miestelėnams neįžengiamas draudžiamas zonas.

Kazimieras labai mėgdavo tas keliones su tėčiu, nors jos ir nebūdavo labai dažnos.

Užkietėjęs žvejys

K. Dacys jau nebepamena, kas ir kaip jį užkrėtė žvejo aistra. Į tolius vaikinas žvejoti "nesirovė", jam pakako Danės ties "Meridianu". Iš vakaro užmesdavo meškeres netgi unguriams. Ir, įsivaizduokit sau, ryte užkibusių rasdavo ne vieną.

"Ketvirtą valandą ryto didieji unguriai jau būdavo spėję išsivaduoti, o tokių vidutinių parnešdavau mamai. Ji tų ungurių labai bijodavo, nes jau supjaustyti gabalais dar spurdėdavo", - pasakojo jis.

Parnešdavo pokalbininkas ir nemažų ešerių, dėl kurių žvynų skutimo mama irgi raukydavosi. Bet, žinoma, sūnaus laimikiais džiaugdavosi. Kazys žvejoti išsiruošdavo vienas, nes kur rasi draugų, kurie naktį statytų meškeres, o ryte trečią ketvirtą valandą keltųsi jų traukti. O Dacių Kaziukui tai buvo malonumas.

SU TĖVAIS. Kaziukui labai patikdavo tėčio darbas, kai šis važiuodavo siūti uniformų į pasienio užkardas Preiloje, Juodkrantėje, Nemirsetoje ar Giruliuose ir jį pasiimdavo kartu. Ten jis galėjo bėgioti civiliams draudžiamose zonose. Tai vaikui buvo egzotika.

Visais kitais atžvilgiais Kazimiero vaikystė buvo panaši į daugelio pokarinių Klaipėdos atžalų - "tvirtovės" griuvėsiuose, jų "bombordavimas" akmenimis. Akmenų, betonų luitų griuvėsiuose tikrai nestigo. Žvejų, Jono, Tiltų gatvių berniūkščiai - Armaliai, Jankūnai, Luniai - tas tvirtoves dažniausiai statydavosi ten, kur dabar yra skverelis priešais "Meridianą". Žiemą iš armatūros strypų paaugliai išsilankstydavo "roges" ir smagiai skriedavo nuo Jono kalnelio.

"Augome, kai nei pačiūžų, nei rogių nebūdavo, tai patys susigalvodavome, kaip šliuožti. Praversdavo ir faneros gabalai", - pasakojo p. Kazimieras.

Jis prisipažino, kad padykęs buvo ir diržo nuo tėvo "kaip reikiant" yra gavęs. Mama irgi beržinės košės įkrėsdavo, kai dėl pačių įvairiausių priežasčių grįždavo šlapiais drabužiais ar batus kokiose "kautynėse" nubraižęs.

"Pagundų eiti blogais keliais buvo daug, o ir pavyzdžių nestigo. Nežinau, kaip būtų susiklostęs mano gyvenimas, jeigu nebūčiau pradėjęs lankyti gimnastikos užsiėmimų", - prisipažino p. Kazimieras.

Gimnastikos mėgėjas

Sportas paaugliui atvėrė visai kitas erdves. Nors tuomet pokariniai klaipėdiečiai dar nieko nežinojo apie "body bildingą", Kazimieras vasarą su treniruotais raumenimis labai išdidus vaikščiodavo paplūdimyje. Na, o 4-ojoje vidurinėje mokykloje per visokias šventes gimnastai rodydavo, ko buvo išmokę treneriai Pancerovas, Tautavičius. Toji gimnastika buvo didelė naujovė. Mat dažniausiai 4-osios vidurinės jaunuoliai rinkdavosi irklavimą, tinklinį, tenisą, kuris buvo mokyklos direktoriaus Broniaus Mažonio aistra.

K. Dacys tuomet buvo pats žymiausias gimnastas Klaipėdoje.

"Turėjau tik antrą atskyrį, bet kūną valdžiau tobulai", - nė kiek nesididžiuodamas pabrėžė jis ir prisipažino, kad tiek Žvejų g. 1-ajame name, tiek mokykloje laiptais yra "lipęs" ant rankų.

Kadangi šiame gražiame sporte K. Dacys nebuvo pasiekęs aukštumų, susilaukęs dukros norėjo, kad ši taip pat gimnastikuotų.

"Bet, kai išgirdau, kad treniruotės vyksta penkis kartus per savaitę, kad tikslas siekti rezultatų, atsisakiau šios užmačios. Mums nebuvo keliami jokie uždaviniai. Treniruotės - du kartus per savaitę ir jokio botago. Tiesiog savo malonumui ir kūno tobulumui", - tvirtino buvęs vienas pirmųjų gimnastų pokarinėje Klaipėdoje.

Prašymas

Prašytume atsiliepti ir kitus šio namo gyventojus, galinčius papasakoti ir apie savo gyvenimus, ir kaimynystėje veikusį kino teatrą. Tel. 493435, el. p. adresas [email protected]

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder