Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (316)

Jame gyveno ir Lekstučių šeima. Jos galva - ponas Petras - pokarinėje Klaipėdoje garsėjo kaip nepakartojamas drabužių dizaineris ir siuvėjas, tęsęs prieškarinės Klaipėdos siuvėjų ir batsiuvių dinastijos tradicijas.

Užsispyrėliai

1939 m. Klaipėdą prijungus prie Vokietijos čia gyvenusiems lietuviams buvo iškeltas ultimatumas - arba priimti Vokietijos pilietybę, arba "raus" iš Klaipėdos. Daug lietuvių Vokietijos pilietybės kratėsi. Jiems tuometinė Lietuvos Vyriausybė siūlė galimas gyvenimo vietas Kretingoje, Šiauliuose ir netgi Vilniuje.

Pasak Irenos Lekstutytės-Greičiūnienės, jos mama, dėdės ir teta įsigudrino Klaipėdoje gyventi ir be vokiškos pilietybės. Būdami "keturi viename", kaip šiandien juokauja p. Irena, Klaipėdoje įsitvirtinę kaip modelių kūrėjai, jų siuvėjai ir batų dirbintojai bei pardavėjai, jie rinkos neprarado ir po Klaipėdos anšliuso, čia toliau vertėsi įprastais amatais.

Apie tai liudija ir straipsnis "Lietuvių nubaudimai Klaipėdoje", išspausdintas laikraštyje "XX amžius" (1940-01-20, Nr. 16).

"Lietuvos pilietis Pranas Lekstutis, 32 m., ypatingo teismo nubaustas 6 m. 4 mėn. sunkiųjų darbų kalėjimo ir sumokėti visas teismo išlaidas. Lekstutis prieš keletą metų Liepojos gatvėje Adomo Brako namuose buvo įsirengęs batų parduotuvę "Pažanga" ir neblogai vertėsi. Vokietijai Klaipėdos kraštą užėmus, Lekstutis likosi toliau prekiauti ir nesirengė krautuvės likviduoti net karui užėjus. Pačioje karo pradžioj, rugsėjo 4 d., policija Lekstutį suėmė, kaltindama, esą jis be kortelių pardavęs žmonėms 42 poras batelių ir buvo nubaustas 1000 markių baudos, taip pat jam buvo konfiskuota 190 porų kurpių ir įsakyta iki pereitų Kalėdų iš Klaipėdos krašto išsikraustyti. Nelaukus Kalėdų, gruodžio 19 d., policija vėl padarė pas Lekstutį kratą ir sučiupo 6 pirkėjus, ką tik nusipirkusius batų be kortelių. Teisme buvo nustatyta, kad Lekstutis be leidimo pardavęs 100-150 porų batų, be to, pardavęs daug porų moterų ir vyrų kojinių", - rašyta minėtajame straipsnyje.

KIEMAS. Lekstučių parduotuvės kieme gražiomis dienomis dirbdavo visas "fabrikas".

Visgi vėliau II pasaulinis karas Lekstučius, kaip ir kitus mūsų miesto gyventojus, privertė pasitraukti iš Klaipėdos. Į sugriautą uostamiestį Petras Lekstutis grįžo jau pokariu ir nusprendė viską pradėti iš naujo.

Trys Irenos

Karas Lekstučius taip išsvaidė, kad šeimos kelerius metus neturėjo jokio ryšio. Bet taip sutapo, kad visose Lekstučių šeimose gimusias mergaites krikštijo Irenomis - ir Klaipėdoje, ir Kaune, ir Argentinoje, į kurią emigravo Juozo Lekstučio šeima.

"Kai atvažiavau mokytis į Klaipėdos medicinos mokyklą, gyventi mane priėmė dėdės Petro šeima. Aš jiems esu be galo dėkinga", - sako I. Lekstutytė-Greičiūnienė, kuri buvo beveik vienmetė su dėdės Petro dukterimi Irena.

Šioje šeimoje dar augo Lidija bei Eugenijus Lekstučiai. Nors vietos bute nebuvo labai daug, bet dar vienai Irenai jos atsirado.

PORA. Petras ir Malvina Lekstučiai susipažino ir susituokė Klaipėdoje.

Pusseserės Irenos tapo geriausiomis draugėmis. Ir tik po daugelio metų jos sužinojo turinčios dar vieną pusseserę Ireną, gyvenančią Argentinoje.

Mielas namelis

I. Lekstutytė-Greičiūnienė į dėdės šeimą gyventi atsikraustė 1960 metais, kai čia gyvenusi Gražina Balandytė jau buvo išvažiavusi gyventi į Kauną.

"Bet legendos apie jos grožį ir talentą tebesklandė. Dėdės žmona Malvina taip pat buvo gražuolė. Na, ir mes su Irena, dėdės apsiūtos ir aprėdytos tuo metu tikrai išskirtiniais drabužiais pilkos proletarinės Klaipėdos fone, buvom "nešpietnos". Kai būdavo "giedami himnai" Gražinos grožiui, galvojau, na, kokia ji turėjo būti, kad net gražesnė už tetą Malviną ir mudvi su Irena?" - prisiminė I. Greičiūnienė.

Ji, jau dirbdama medicinos sesute, susipažino su tuometine Klaipėdos krepšinio žvaigžde Valentinu Greičiūnu.

"Lakiojau tarsi ant sparnų. Bet dėl to kiek pairo draugystė su pussesere. Juk su ja visur eidavom - į kiną, teatrą, į šokius. O kai mano gyvenime atsirado Valentinas, visur dviese eidavom su juo. Pusseserė pasijuto tarsi išduota. Bet netrukus ir ji jau turėjo draugą, už kurio netrukus ištekėjo", - pasakojo p. Irena.

Ji prisipažino, kad nors Rumpiškės gatvės name pas dėdę gyveno tik dvejus metus, jam turi sentimentų.

Anot moters, draugystė su Valentinu buvo kaip fejerverkas, užgožęs visą kasdienybę. Tad ji net nebepamena, kas tame name dar gyveno - tiesiog tuo metu ne tas rūpėjo. Netrukus ištekėjusi už Valentino ji jau išsikraustė į uošvijos namus.

Anonsas

Kaip ir kuo gyveno madingo Klaipėdos drabužių modeliuotojo ir siuvėjo Petro Lekstučio šeima?

Kodėl Lietuvai atgavus nepriklausomybę šiame name pokariu gyvenusios Sličių šeimos ieškojo buvęs karo belaisvis vokietis B. Vejermanas?

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".