Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (308)

Gyvenimas Zagorskių šeimoje, nepaisant mįslių ir legendų, tekėjo savo vaga: Albina Zagorskienė dirbo Civilinės metrikacijos biure, Vladas Zagorskis vidutiniais žvejybiniais traleriais pradėjo plaukti į jūrą, o Marytė Zagorskytė pradėjo dirbti vaikų aikštelėje, buvusioje prie šiandieninio Muzikinio teatro.

Laisvalaikiu mergina ėjo šokti į Klaipėdos dramos teatrą, kur šokių būreliui vadovavo Aleksandras Alchimavičius. Iš šio ryškaus pokarinės Klaipėdos balerūno Marytė išmoko tiek, kad pati ėmėsi vadovauti šokių būreliui. Tiesa, tautinių šokių. Bet netrukus suvokė, kad iš šokių ant duonos nelabai išeis sviesto užsitepti, tad nusprendė stoti į Klaipėdos medicinos mokyklą.

ARKLIUKAS. Zagorskių šeimoje buvo išsaugotas trauktas veršio oda medinis arkliukas, rastas bute 1945 m. Jis buvo pats mylimiausias Raimondėlio žaislas.

Slaptos vestuvės

Danielius Praleika į Klaipėdą atvažiavo 1949 m., baigęs Kauno geležinkelininkų mokyklą. Karjerą pradėjo nuo kūriko padėjėjo Klaipėdos depe, o vėliau visą gyvenimą buvo mašinistas. Iš pradžių garvežiuose, paskui - šilumvežiuose.

Kartą su draugu maklinėdamas aplink teatrą pastebėjo gražias mergiotes. Ilgakasė Marytė, regis, iškart krito širdin, ir vaikinas, sukaupęs visą drąsą, užkalbino panelę. O jau netrukus iš bendrabučio, kuris buvo visai netoli "medicinkės", eidavo pasitikti ilgakasės ir lydėdavo ją į namus.

Marytės broliui Vladui jis kažkodėl nelabai patiko, tad pastarasis vis ieškodavo pretekstų duoti jam į nosį. Jeigu kas tuomet Vladui būtų pasakęs, kad laikui bėgant Danielius taps geriausiu draugu, už tokią pranašystę tikriausiai irgi būtų "užsidirbęs".

Danieliaus ir Marytės draugystę pertraukė šaukimas į tarybinę armiją, bet dėl to jausmai tik dar labiau įsiliepsnojo - Marytė, gavusi mylimojo laiškus, nedelsdavo į juos atsakyti. Kai 1956 m. Danielius grįžo iš kariuomenės, pirmasis žygis buvo pasimatymas Teatro aikštėje su Maryte. Jaunuolis į susitikimą atkeliavo su raudona rože ir... pasipiršo.

Netrukus pora susituokė "zagse", bet Zagorskiai apie tai nieko nežinojo. Marytė su Danieliumi toliau susitikinėjo tarsi kavalierius su pana. Tik po kelių mėnesių Zagorskytė-Praleikienė išdrįso Danielių parsivesti į namus ir pristatyti mamai bei broliui.

Po šio vizito Danielius buvo pakviestas parsikraustyti - negi vyras su žmona gyvens atskirai? Taip D. Praleika ir atėjo "užkuriom" į Tiltų g. 15-ąjį namą. O šeimos "taryboje" buvo nuspręsta, kad iš mokslų Medicinos mokykloje Praleikų šeima dar negreit duoną valgys. Kadangi Zagorskių šeimos bičiulis banko valdytojas Stasys Černiauskas pasiūlė Marytei darbą banke, tas pasiūlymas buvo priimtas su dėkingumu.

Banko "svečias"

Kai Praleikos susilaukė sūnaus Raimondo, galima sakyti, kad jis banke ir augo. Jis lankė geležinkelininkų darželį, bet dažnai ir Danielius, ir Marytė dėl darbo specifikos sūnaus į šią įstaigą negalėdavo tai nuvesti, tai pasiimti, tad neretai būdavo taip, kad tėtis vaiką į reisą pasiimdavo arba mama į banką nusivesdavo. Čia, žinoma, buvo įdomiau negu darželyje, nes Raimondo žaislais tapdavo pinigai.

Kartą susirgus banko kasos vyresniajai Rūtai skubiai reikėjo patekti į pinigų saugyklą, kuri atsidarydavo panaudojus du raktus ir kodą. Koks tas kodas, žinojo tik kasos vyresnioji. Telefoną tada turėjo tik retas Klaipėdos gyventojas, todėl banke imta spręsti, kaip nusigauti pas tą Rūtą. O tuo momentu Raimondėlis ėmė ir išpyškino kodą, kurį buvo nusižiūrėjęs tetai spaudant mygtukus. Tada S. Černiauskas išsigando galimų vaiko pastabumo bei atminties pasekmių ir daugiau banke jis jau nebesimakalavo.

Jei nebuvo kam ir kur palikti vaiko, jį globodavo pats banko valdytojas ir gabendavosi vaiką tai ant "Velnio rato" Kultūros ir poilsio parke, tai šiaip kur pasivaikščioti. Berniukui tos iškylos su Černiausku labai patikdavo. To paties berniukas išsireikalaudavo ir iš tėčio, kai šis turėdavo laisvadienius.

"Kai jie mane išsivesdavo ant "Velnio rato", kiemo draugai labai pavydėdavo", - prisiminė R. Praleika.

Jam buvo gal ketveri penkeri, kai tėvui S. Daukanto gatvėje buvo paskirtas butas (geležinkelyje kažkaip greičiau tos eilės butams gauti judėdavo).

"Tačiau net ir po to aš vis tiek aš daugiau laiko praleisdavau Tiltų, o ne Daukanto gatvėje, nes mane "dabodavo" dėdė Vladas arba senelė. "Dabodavo" ir tuomet, kai jau pradėjau eiti į mokyklą", - prisiminė R. Praleika.

Prašymas

Prašytume atsiliepti ir kitus šiame name gyvenusius žmones. Gal kas žino, kur surasti Tiltų g. 15-ajame name daug metų gyvenusią ponią, kuri buvo praminta Gintarine ledi? Prašytume skambinti tel. 493435 arba rašyti el. laiškus adresu [email protected]

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais.