Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (307)

Taigi, po 1854 metų gaisro, iki pamatų nusiaubusio Klaipėdos senamiestį, įskaitant ir gražiąją Tiltų gatvę, jos 15-uoju numeriu žymėtą sklypą nusižiūrėjo pirklys Andersonas, ant išlikusių pamatų surentęs dviejų aukštų namą. Šis XX amžiaus pradžioje buvo rekonstruotas, pristatant mezoniną.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė adresų knygoje aptiko nuorodą, kad pirklio našlė Amalija Anderson šiame name buvo smuklės savininkė, be to, dar turėjo ir geležies dirbinių krautuvę. Šiame name ji ir gyveno. Nuo 1885 iki 1916 m. namas - jau Anso Kunkio nuosavybė. Kunkiai šiame name ir gyveno, ir turėjo parduotuvę, kurioje prekiavo raštinės reikmenimis, popieriumi. Čia buvo galima nusipirkti ir knygų, kalendorių, leistų Martyno Jankaus spaustuvėje, kurioje gamybos dalį nuomojosi Kunkiai. Daugiausiai čia buvo spausdinami atvirukai.

Vėliau šio namo savininku minimas Albertas Bruzdeilynas, karjerą pradėjęs kaip pardavėjo padėjėjas, o 1926 m. jau namą nusipirkęs. Matyt, jo iniciatyva pastatas dar kartą rekonstruotas, sutelkiant dėmesį labiau į butų nuomos reikalus. Žinoma, parduotuvės patalpos pirmajame aukšte, kaip ir anksčiau, išlieka.

1935-1942 m. namas priklauso Kurtui Šataueriui (Kurt Schatauer). Jis namą eksploatavo išskirtinai nuomodamas jo butus ir parduotuvės patalpas. Butus nuomojosi daugiausiai vidutinio sluoksnio klaipėdiečiai - valdininkai, buhalteriai. A. Bruzdeilyno našlė, pardavusi namą Šataueriui, šiame name taip pat nuomojosi butą. Butą nuomojosi ir A. Bruzdeilyno sūnus Hansas. Būtent į nuomininkų butus, paliktus su visa įranga ir baldais, susikraustė į Klaipėdą pokariu suvažiavę žmonės ne tik iš Lietuvos, bet ir "plačiosios tėvynės".

Viskas palikta

Albina Zagorskienė su dukterimi Maryte ir sūnumi Vladu iš Panevėžio į Klaipėdą atvažiavo 1945 m. vasario 5 d. Važiavo drąsiai. Mat turėjo žinių, kad šeimos galva Nikodemas Zagorskis "pareina" į Lietuvą su 16-ąja lietuviškąja divizija, nors joje buvo pačių įvairiausių tautybių žmonių. Ir toli gražu toji lietuviška vadinta divizija nebuvo vienalytė nei tautiniu, nei tuo labiau religiniu ar dar kokiu nors pagrindu.

PAREIGOS. Pagal Albinos Zagorskienės liniją jos tėvas Kazimieras Antanavičius irgi buvo nemenka figūra Latvijoje - vadovavo Rygos prekybos asociacijai.

Zagorskiai tikėjosi, kad būtent Klaipėdoje ir susitiks su šeimos galva. Tačiau Nikodemo pėdsakų Klaipėdoje nebuvo aptikta. Bet Zagorskiai buvo priglausti karo komendantūroje. Trumpam - kol Tiltų g. 15-ojo namo trečiajame aukšte aptiko butą su visais baldais, koklinėmis krosnimis, stiklinėmis suveriamomis durimis su vitražais. Ir netgi vaikiškų žaislų komplektais, tarp kurių buvo ir medinis arkliukas, aptrauktas veršio kailiu.

"Net veidrodis buvo", - patikslino šiame bute 1957 m. gimęs Raimondas Praleika, kuriam tas medinis arklys, trauktas veršio oda, tapo pagrindinė "zabova".

Painūs gyvenimo vingiai

Žinoma, Raimondėlis, jodinėdamas ant to medinio arkliuko, negalėjo įsivaizduoti, o tuo labiau niekas jam neskubėjo pasakoti, kokios paslaptys tūno Zagorskių giminėje.

ELEGANCIJA. Albina Zagorskienė buvo pakankamai elegantiška moteris pokarinėje Klaipėdoje.

Tik prasidėjus Atgimimui iš slėptuvės buvo ištraukta Raimondo prosenelio Baltramiejaus Zagorskio, vadovavusio caro Nikolajaus II žmonos apsaugos būriui, fotografija. Ilgus metus ji buvo slepiama. 1944 m. kažkur prie Dono už tokios pat fotografijos laikymą buvo sušaudytas vienas Baltramiejaus sūnų Petras, anksčiau, 1937 m., už bajorišką kilmę sušaudytas kitas sūnus Vladas, daug metų statęs tiltus Tolimuosiuose Rytuose.

Be šių, Baltramiejus augino dar sūnų Nikodemą ir dvi dukteris Mariją ir Anelę. Šios buvo baigusios Smolnio kilmingųjų mergelių institutą. Na, o Raimondo senelis Nikodemas "kirto" karinius ekonominius mokslus Sankt Peterburge.

Iki šiol taip ir neaiškus jo likimas. Žinoma, kad po revoliucijos Nikodemas tėvą pervežė į Lietuvą. Kurį laiką gyveno Mažeikiuose, Marijampolėje, Kaune. Kaip savanoris dalyvavo išlaisvinant Klaipėdą 1923 m. 1941 m. patraukė su sovietine armija. Viename pranešime apie jo mirtį minimas Kurskas - miestas subombarduotas antskrydžio metu, kitame - kad dingo be žinios. Tad giminėje tvyrojo įvairių legendų, netgi, kad Nikodemas visiškai nežuvo kare, kaip šeimai buvo pranešta.

BROLIS IR SESUO. Marytė ir Vladas Zagorskiai Tiltų g. 15-ojo namo bute.

"Mes dažnai svarstydavome stebuklus, vykusius mūsų giminėje. Dėdei Vladui kaip niekur nieko buvo leista plaukti į jūrą, nors jo senelis buvo siejamas su caro Nikolajaus II šeimyna. Negana to, būdamas gelbėjimo vilkiko "Rambynas" bocmanu, jis apdovanotas Lenino ordinu, kuris tikrai iš dangaus nenukrito žmogui, kurio tėvas dingo be žinios karo metu. Tai buvo ne pats geriausias bet kurio tarybinio piliečio biografijos faktas. Buvo spėliojama, kad taip šeimą globojo Nikodemas, dėl įslaptintų sovietinių užduočių atkirstas nuo šeimos. O gal jau buvo sukūręs ir kitą. Ir nebūtinai Zagorskio pavarde",- šeimos spėliones perteikė R. Praleika.

Beje, jis vis nenuleidžia rankų tikėdamasis išsiaiškinti Zagorskių giminės paslaptis - pradedant carinės imperijos suteiktais titulais, baigiant senelio Nikodemo likimu.

Beje, senelio vardas šeimoje buvo minimas pašnibždomis. Kažkodėl nebuvo kalbama ir apie mamos vyriausiąjį brolį Joną iki tol, kol jis pasibeldė į duris apie 1962 metus.

"Buvau nustebęs, koks jis panašus su dėde Vladu. Skirtumas tik tas, kad visiškai nuplikęs. Kai prisistatė Jonu Zagorskiu, visi buvo priblokšti, nes šeimoje tarsi buvo "peržegnotas", - pasakojo R. Praleika.

Anonsas

Kaip Marytę Zagorskytę nusižiūrėjo geležinkelininkas Danielius Praleika ir kodėl nuolat jį prilupti taikėsi Marytės brolis Vladas? Kada "užkuriomis" pas Zagorskius parsikraustė Danielius ir kaip klostėsi jaunųjų Praleikų gyvenimas - apie tai ir kitus Tiltų g. 15-ojo namo gyventojus skaitykite kitą pirmadienį.

Prašymas

Prašytume atsiliepti ir kitus klaipėdiečius ar šiandien ir kituose miestuose gyvenančius žmones, kurie ne tik pokariu, bet ir vėliau gyveno šiame name. Gal kas žino, kur surasti Tiltų g. 15-ajame name daug metų gyvenusią ponią, kuri buvo praminta Gintarine Ledi? Prašytume skambinti tel. 493435 arba rašyti el. laiškus adresu [email protected]

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".