Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (305)

Taigi, po kapitalinio remonto į "priaugintą" namo ketvirtąjį aukštą buvo įkelta Sidorukų šeima, iki tol gyvenusi priestate, kuris per kapitalinį remontą buvo nugriautas. Šeimos galva Vasilijus Sidorukas, kilęs iš Baltarusijos, į Klaipėdą atvažiavo mokytis Jūreivystės mokykloje. Ją baigęs, plaukė į jūras. Paskui sukūrė šeimą. Butas jiems buvo paskirtas tame priestate. Kadangi šeima jau buvo pagausėjusi, po kapitalinio remonto Sidorukams buvo paskirtas didesnis gyvenamasis plotas ketvirtajame aukšte.

GĖLĖS. Kunigė Tamara ypač mėgo rūtų darželių ir lauko gėles.

Šeima gyveno tvarkingai, gal ir šiandien tenai tebegyventų, jeigu Baltarusijoje nebūtų pasimiręs Sidorukų šeimos galvos tėvas. Ir jūreivis, braškant Lietuvos laivynui, jį pjaustant ir parduodant, nusprendė, kad su šeima grįžta į tėviškę perimti tėvonijos. Bet Klaipėdoje liko gyventi Sidorukų dukra Irina.

1992, o gal 1994 m. Sidorukai butą pardavė tuomet vienintelei Lietuvoje evangelikų liuteronų pastorei Tamarai Šmidt.

Kunigės gyvenimo vingiai

T. Šmidt tėvas, taip pat pastorius Adolfas Keleris, gimęs 1906 m., kunigavo Batakiuose ir Tauragėje. Joje 1939 m. gimė Tamara. 1941 m. Kelerių šeima pasitraukė į Vokietiją. Keleriai gyveno net dvylikoje "dipukų" stovyklų, kol galutinai apsistojo Brėmene. "Mums, vaikams, buvo labai sunku, nes nemokėjome vokiečių kalbos", - 1995 m., jau gavusi Lietuvos pilietybę, gyvendama Lietuvoje, yra prisipažinusi T. Šmidt.

O 1959 m. įstojusi į Hiutenfeldo lietuvių gimnaziją, ją baigė. Tais pačiais metais Tamara Oldenburge pradėjo studijuoti pedagogiką. Vėliau ketverius metus mokytojavo šiame mieste. 1961 m. būsimoji kunigė ištekėjo, 1963 m. susilaukė pirmagimio sūnaus Michaelio. Netrukus penkeriems metams išvyko į Pietų Ameriką, kur Čilės vokiečių gimnazijoje dėstytojavo jos vyras muzikos mokytojas, vargonininkas Bernhardas Šmidtas. Čilėje 1967 m. į pasaulį pasibeldė ir antrasis sūnus Markusas.

SŪNŪS. Sutuoktiniai Šmidtai džiaugėsi, kai jų sūnūs Markus ir Michaelis sukūrė darnias šeimas.

1971 m. Šmidtų šeima grįžo į Vokietiją. "Dvidešimt ketverius metus dirbau pedagoginį darbą ir dėsčiau tikybą. Tris kartus per metus šešiasdešimčiai mokytojų iš 29 mokyklų vesdavau specialius seminarus. Į kuniges mane įšventinti norėjo Vokietijoje. Tačiau esu lietuvė. Ir prašiau, kad įšventintų Lietuvoje. 1990 metų vasarą vyskupas Jonas Kalvanas mane į kuniges įšventino gimtojoje Tauragėje", - yra pasakojusi T. Šmidt.

Vėliau ji buvo visos Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios viceprezidentė, Lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios Vokietijoje tarybos pirmininkė, Pasaulinės evangelikų liuteronų sąjungos narė.

2003 m. rugpjūtį, pakirsta klastingos ligos, T. Šmidt mirė.

"Tai buvo plačios ir geros širdies moteris, kupina džiaugsmo ir optimizmo", - sakė kunigo padėjėja Kristina Jurkšaitė-Ivanauskienė.

"Ji buvo pirmoji ir kol kas vienintelė moteris lietuvė, ordinuota kunige Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčioje. Tamara desperatiškai mėgino išjudinti sustabarėjimą, norėjo, kad Lietuvos liuteronų bažnyčia labiau atsivertų gyvenamam laikui, būtų demokratiškesnė, tačiau kaskart skaudžiai atsitrenkdavo į sieną", - sakė K. Ivanauskienė.

Pastorė kartu su kitais liuteronų kunigais dėjo nuoširdžias pastangas atstatyti sugriautąsias liuteronų bažnyčias, atkurti parapijas. Daug kas mano, kad būtent dėl to Tamara palūžo, ir klastinga liga netruko sunaikinti ir atimti iš jos tai, ką ji taip mylėjo - žemiškąjį gyvenimą.

Vaišingi namai

O kokia T. Šmidt buvo su savo artimaisiais? Su jais, gyvenančiais Vokietijoje, susisiekti padėjo Erika Borodkinienė, prižiūrinti Šmidtų butą Klaipėdoje. Įsigytame bute kunigė nuolat negyveno. Bet čia atvažiuodavo jos vyras ir sūnūs su šeimomis. Paprastai liuteronų šeimose nėra afišuojami jausmai ar kaip nors kitaip rengiami "šeimyniniai spektakliai" kitų akims. Tad ir Tamaros sūnus Markusas Šmidtas, dabar gyvenantis Vokietijoje, mielai atsakinėjęs į klausimus apie jų šeimą, ypatingų epitetų mamos atžvilgiu nevartojo, tenkindamasis vienu apibūdinimu: "Mes mamą labai mylėjome. Kaip ir tėtį. Mylėjome ir tebemylime."

Kiek daugiau apie T. Šmidt asmeninį gyvenimo būdą papasakojo E. Borodkinienė, esanti šeimos gyvenimo liudininkė Vokietijoje, name netoli Oldenburgo, ir Klaipėdoje, Tiltų g. 7-ojo namo bute.

SU VYSKUPU. 1990 metų vasarą vyskupas Jonas Kalvanas Tamąrą Šmidt į kuniges įšventino jos gimtojoje Tauragėje.

"Kai Tamara atskrisdavo reisu Hamburgas-Palanga, klaipėdietiškoje "rezidencijoje" Tiltų gatvėje prasidėdavo "atvirų durų" dienos. Kas tik nepasibelsdavo į kunigės duris, ji tuoj pat sodindavo prie stalo ir vaišindavo pagal sezoną - raugintų kopūstų sriuba su atskirai virtomis bulvėmis arba šaltibarščiais su bulvėmis vasarą. Toms sriuboms virti ar taisyti ji buvo įsigijusi didžiulį puodą. Labai mėgdavo eiti į senąjį turgų apsipirkti. Čia ji buvo pažįstama su močiutėmis ir diedukais, iš kurių pirkdavo daržoves, grietinę ir mėsą. Sykiu močiučių ir diedukų teiraudavosi apie jų gyvenimus. Turguje pirkdavo ir pačių įvairiausių gėlių. Labiausiai mėgo ne kokias rožes, o tas, kurios auga lietuviškuose rūtų darželiuose arba tiesiog laukuose", - pasakojo Erika.

Šeimyninės "fiestos" retokos

Na, o kai atskrisdavo vyras ar sūnūs su šeimomis, Klaipėdos bute vykdavo tikros "fiestos": Tamara kepdavo pyragus, gamindavo vyrui, sūnums, marčioms ir anūkams patinkančius valgius - lietuviškai ir vokiškai virtuvei priskiriamus.

"O namuose netoli Oldenburgo teko stebėti, kaip Tamara sugebėdavo šilumą dalinti artimiesiems, ypač - anūkams, kurių Šmidtų šeimoje penki. Dvi atžalėlės sūnaus Markuso šeimoje, trys - Michaelio", - pasakojo Erika.

Tik tie šeimos pasibuvimai būdavo nedažni. Mat abu sūnūs - "skraiduoliai". 1963 m. Brėmene gimęs Michaelis, baigęs mokslus, dirbti pradėjo Vokietijos kriminalinių tyrimų departamente. Vėliau jis turėjo galimybę karjerą tęsti Peru sostinėje Limoje. Čia jis dirbo ketverius metus. Grįžęs su šeima į Vokietiją, trejus metus dirbo Berlyne, o dabar jis Turkijoje, Ankaroje, Vokietijos ambasadoje atstovauja Vokietijos kriminalinių tyrimų departamentui.

Jaunėlis Markusas, įgijęs lėktuvų inžinieriaus specialybę, dirba Hamburgo oro kompanijoje ir vadovauja komandai, kuri, kilus techniniams nesklandumams tam tikros rūšies lėktuvuose, gali būti komandiruota į bet kurį Europos oro uostą bet kuriuo paros metu. Taigi, suderinti šeimos pasibuvimo laiką tiek tuomet, kai mama buvo gyva, o ir dabar, kai tėvonijoje prie Oldenburgo sūnų ir anūkų belaukia tik tėvas, labai sudėtinga. Bet kartais tai pavyksta suderinti bent atostogų metu. Šmidtų šeimyna ir 2003 m. pasimirus mamai, stengiasi apsilankyti Klaipėdoje, Tauragėje, Vilniuje, nes čia gyveno jiems brangūs žmonės - mama, seneliai, tetos.

Na, o Lietuvos liuteronų evangelikų bendruomenė, ir ypač atokiose parapijose gyvenantys žmonės, nuolat mena savo nuoširdžią ganytoją Tamarą, kuri nuskaidrindavo jų dvasinį gyvenimą.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".