Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (301)

Pusę amžiaus šiame name gyvena Aldona Gaižauskienė. Ji tvirtino, kad pastatas buvęs "Juodojo erelio" vaistinės sandėlis.

"Kai 1961 metais čia atsikrausčiau, dar aptikau įvairių vaistinės indų",- sakė ji. Taigi, su Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorike Zita Geniene vėl kilnojome įvairius šaltinius įsitikinti, kaip buvo iš tiesų.

Namo savininkai

Tiltų g. 7-asis namas statydintas XIX a. antrojoje pusėje. 1858-1866 m. jo savininkas buvęs pirklys Markus Moricas (Markuse Moritz). Pastate veikė firma "Markuse Moritz &Company". O štai 1898 m. pastatas jau priklausė pirkliui Robertui Mušovskiui (Robert Muschowski). Čia buvo prekiaujama kolonijinių šalių prekėmis, aliejais, veikė "drogerija" ir delikatesų, šokolado bei saldainių parduotuvė. Vėliau, kiek besikeitė šeimininkai, prekybinė įmonė išlaikė R. Mušovskio ir įpėdinių prekinį ženklą. Jo nekeitė ir Gustavas Šulcas (Schulz), kuriam pastatas priklausė 1919-1939 m.

Burmistras Šulcas

Ties šiuo namo savininku yra galimybė apsistoti kiek ilgėliau, nes, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, į Klaipėdą buvo atvykusi jo dukterėčia Eva Blau.

"Mano seneliai turėjo šešis vaikus - du sūnus ir keturias dukteris. Vienas sūnus ir dvi dukros liko ištikimi girininko profesijai, kaip ir senelis. Mano mamos brolis, kitas sūnus, taip pat mielai būtų tapęs girininku, tačiau vaikystėje jis susilaužė ranką, kuri jau buvo kliuvinys šiai profesijai. Todėl jis pasuko prekybininko keliu: mokėsi prekybos verslo Tilžėje, gilino žinias Karaliaučiuje ir Štetine. 1892 m., būdamas dvidešimties, jis sugrįžo į savo gimtąjį Klaipėdos miestą ir pradėjo dirbti prekybininko padėjėju. 1896 m. pradėjo vadovauti R. Mušovskio prekybos firmai, vėliau ją ir įsigijo. G. Šulcas buvo veiklus žmogus, įkūręs Pirklių profesinę sąjungą, Rytprūsių pirklių bendriją, Rytų vokiečių pirklių draugiją. Pastaroji, kaip prekių užpirkimo bendrovė, savo nariams buvo ir ekonomiškai naudinga", - Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus leidinyje pasakoja G. Šulco dukterėčia.

Taigi veiklus pirklys Klaipėdos padangėje buvo pastebima asmenybė. Bet pagal tuolaikines taisykles tik nuo 30 metų buvo galima tapti miesto savivaldybės nariu. Taigi, kai G. Šulcui sukako 30, jis buvo išrinktas į miesto Tarybą. Prasidėjo visuomeninė karjera, trukusi 37 metus. Visą tą laiką G. Šulcas buvo žymus žmogus Klaipėdoje. Jam ištikimai padėjo žmona - kapitono duktė. Deja, vaikų Šulcai nesusilaukė.

1918 m. G. Šulcas buvo paskirtas apmokamu miesto tarėju. 1920 m., kai pagal Versalio sutartį Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Rytprūsių, G. Šulcas buvo išrinktas burmistru bei miesto iždininku.

Pasak E. Blau, dėdė buvo pelnęs klaipėdiečių pasitikėjimą, ir jo tarnybos laikas buvo tęsiamas dar 12 metų. Klaipėdos krašto seimelio pasiūlymu jis taip pat laikinai įėjo į Klaipėdos krašto direktoriją, kitaip tariant, vyriausybę, kur jis tvarkė finansus ir miškų ūkį. Kilus konfliktams su lietuvių instancijomis, G. Šulcas pasitraukė iš direktorijos. Jis gerai mokėjo lietuviškai. Tad buvo labai parankus žmogus valdžioje.

"Daug buvo padaryta Klaipėdoje mano dėdės iniciatyva. Jo gyvenime svarbią vietą užėmė gamta. Giruliuose jis nusipirko mažą vasarnamio bei dviejų namelių kompleksą, kuriame leisdavo savaitgalius. Ten gyvendavo nuo pavasario iki rudens, rasdamas ramybę ir atsipalaidavimą. Kadangi pats nevairavo automobilio, tai kiekvieną rytą jį paimdavo ir vakare parveždavo atgal tarnybiniu automobiliu. Grįžęs vėlyvą popietę, imdavo už pasaitėlio medžioklinį šunį Telį ir traukdavo į Kalotę arba Olando kepurę",- pasakoja dukterėčia E. Blau, kuri dažnai vasaros atostogas leisdavo pas dėdę Giruliuose.

Tik keletas klaipėdiečių čia buvo pasistatę namus. Pas G. Šulcą atostogauti atvykdavo ir giminaičių. Atostogavimo aukščiausia atrakcija būdavusi, kad Šulco tarnybiniu automobiliu, pasak E. Blau, panašiu į katafalką, būdavo važiuojama į Kretingą ar Palangą. Ant "katafalko" durelių puikavosi didelis Klaipėdos miesto herbas.

1939 m. G. Šulcas buvo išlydėtas į pensiją. Iš Klaipėdos jis pasitraukė II pasaulinio karo pabaigoje - 1944 m. - ir gyveno Vitenburge, Oldenburge, Papenburge. Čia jis ir pasimirė, sulaukęs 95 metų, tačiau taip ir nepraradęs šviesaus ir guvaus proto.

BURMISTRAS. Įgijęs prekybos verslo žinių Tilžėje, Karaliaučiuje ir Štetine, Gustavas Šulcas karjerą pradėjo kaip prekybininko padėjėjas, o vėliau, turėdamas prekybinę firmą ir šiaip būdamas aktyvus miestelėnas, tapo Klaipėdos burmistru.
Nuotrauka iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų.

Drogerijos palikimas?

Apie dėdės gyvenimą Tiltų g. 7-ajame name E. Blau neužsimena. Mat G. Šulcas, eidamas įvairias valdžios žmogaus pareigas, savo verslą buvo pardavęs dar 1919 m. R. Mušovskio ir įpėdinių firmoje tvarkėsi Karlas Klanas (Carl Klan). Ar šiame name G. Šulcas turėjo butą, galima tik spėlioti.

O 1938 m. Klanų šeima nusipirko visą Tiltų g. 7-ąjį namą. Jame, kaip ir anksčiau, buvo pardavinėjamos kolonijinės, fotoprekės. Buvo ir "drogerija". Tad pradžioje A. Gaižauskienės minėti matyti vaistinės indai galėjo būti tos "drogerijos" palikimas. Tačiau šis namas niekada nieko neturėjo bendra su "Juodojo erelio" vaistine, nors kai kurie šio namo pokariniai gyventojai spėjo, esą šiame name buvęs "Juodojo erelio" vaistinės sandėlis. Turbūt rūsiuose buvo sandėliuojamos "drogerijos" prekės.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

Anonsas

Kitą pirmadienį dairysimės, kas šiame name gyveno pokariu. Tiltų g. 7-asis namas pokariu buvo įžymus ir tuo, kad jame gyveno viena Klaipėdos gražuolių Linda Kovaitė, kuri tarsi kokia Džiuljeta pasirodydavo namo kampinio buto lange...