Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (293)

Praeitą pirmadienį žvalgėmės Pionierių namuose veikusiame Juozo Rudžio ir Albino Stubros vadovaujamame fotografų būrelyje, kuriame fotografavimo pagrindus įgijo būsimasis ilgametis naujienų agentūros ELTA korespondentas Alfonsas Pipiras. Jis tvirtino, kad be tų fotografijos žinių, įgytų Pionierių namuose, ir pirmosios žinutės, parašytos į tuomet leistą laikraštį "Lietuvos pionierius", kažin kaip būtų susiklostęs jo gyvenimas.

"Meilės trikampis"

A. Pipiro rašinėlis po rašinėlio su nuotraukomis "Lietuvos pionieriuje" patraukė 1-osios internatinės mokyklos pionierių vadovės Angelės dėmesį. Ir ji į sueigas vis ima ir pasikviečia Alfonsą "nušviesti" kas, ką, kada ir kaip darė.

Nepaisydamas, kad A. Pipiras buvo jo mokinys Pionierių namuose, A. Stubra, mokytojavęs toje pačioje mokykloje, piemeniui paaiškino maždaug taip: "Tu, žiūrėk, prie jos nelįsk." "Juk aš tebuvau vaikigalis, įsijautęs į korespondento vaidmenį. Net į galvą neatėjo rėžti sparną aplink pionierių vadovę, kuri, be kita ko, buvo ir vyresnė už mane. O ji, tuomet supratau, jau buvo į Stubros širdį įsibrovusi. Netrukus Angelė su Albinu ir vestuves atšoko", - pasakojo A. Pipiras.

UGDYTOJAS. Juozas Čižauskas muzikantus ugdė ne tik Pionierių namuose, bet ir 40 metų buvo J. Karoso muzikos mokyklos pedagogas, į gyvenimą išleidęs dešimtis trimitininkų. Juozo ČIŽAUSKO archyvo nuotr.

Dūdų orkestras

Pionierių namuose apie 1960-uosius buvo sutelktas ir dūdų orkestras. Anuomet pučiamųjų kolektyvus turėjo beveik kiekviena didesnė įmonė. Na, o kultūrnamiuose, kurie buvo įsteigti prie tų didesnių įmonių ir organizacijų, dūdų orkestrai buvo tarsi ir privalomas reikalas: kokia Gegužės 1-oji ar Lapkričio 7-oji, jeigu kolektyvas pražygiuotų pro valdžios tribūnas be orkestro? Tai dabar ant visos Klaipėdos beturime vienintelį Karinių jūrų pajėgų orkestrą, kuris tampomas ir į kairę, ir į dešinę, o kaip išlaikyti tą vienintelį, niekas per daug galvos nesuka...

Taigi, apie 1960-uosius į Pionierių namus dirbti su jaunaisiais pūtikais buvo pakviestas 1-osios muzikos mokyklos pedagogas Juozas Čižauskas. Kai aplankiau jį namuose, ant stalo gulėjo didžiulis odinis fotoalbumas, kuriame viso Juozo "oficialaus" gyvenimo - pedagoginio ir pučiamųjų orkestrų vadovo - atspindžiai. Gaila, kad nuotraukų su Pionierių namų orkestru ten nebuvo.

Paklaustas, kaip būrė pūtikus muzikantus, J. Čižauskas sakė, kad buvo kviečiami visi, kas tik norėjo "triūbyti".

"Ir tokių atsirado. Suėjo vaikai, paaugliai, nepažįstantys nei natų, nei instrumentų pūtimo įgūdžių turintys. Taigi, pradėjome nuo nulio. Žinoma, vaikai įsivaizdavo, kad ateis ir iš karto pradės groti, kaip tie dėdės, žygiuojantys pro tribūnas. Deja, pamatė ir įsitikino, kiek reikia daug intensyvaus ir juodo darbo. Kai kurie po kelių susitikimų pabėgo - natos, solfedžio, pūsti triūbas irgi jėgos reikėjo.

Bet ištvermingiausieji liko. Užsispyrę buvo dabar Stasio Šimkaus konservatorijoje dėstantis Algirdas Ulteravičius, daug kam Klaipėdoje pažįstamas "kultūrtrėgeris" Algirdas Guzauskas, Viktoras Kovaliovas, Eugenijus Kazlauskas ir daugelis kitų, ir dabar dar tebegrojančių įvairiuose kolektyvuose", - pasakojo J. Čižauskas.

Taigi prireikė gal kokių trejų metų, kol Pionierių namų orkestras išsilingavo, "susistygavo" ir "davė" pirmąjį koncertą.

Dūdų repertuaras

"Tas mūsų koncertas vyko Karininkų namuose (dabar Koncertų salė). Kokie mes buvome išdidūs ir laimingi, kai liūliavome "Amūro bangas", - prisiminė nuo "nulio" pūsti tūbą Pionierių namų dūdų orkestre įgudęs A. Guzauskas.

Paklaustas apie privalomąjį - ideologinį - repertuarą, Algirdas teigė, kad tokio net neprisimenąs.

"J. Čižauskas labai mokėjo vaikus sudominti, mokėjo su mumis bendrauti. Kaip dabar suprantu, buvo ir labai patriotiškas - maršus tik lietuviškus rinkdavosi mus mokyti groti. Ir nepamenu, kad mūsų repertuare būtų buvęs koks himnas partijai. Nors ir tas mūsų koncertinis "meniu" nebuvo toks didelis. Prasiplėtė tik dainų šventei artėjant. Ten susilaukėme aukšto mūsų orkestro įvertinimo, nes iš Dainų šventės gal 1964, gal 1965 metais grįžome laureatai", - iš atminties klodų "memuarus" pešė Algirdas.

Dūdų orkestro "meniu" praplėsdavo ir Genovaitės Čižauskienės vadovaujamas tų pačių Pionierių namų mergaičių vokalinis ansambliukas.

"Čižauskienė, padėdama vyrui, mums ir solfedžio pamokas vesdavo, ir natas pažinti bei jas užrašyti mokė", - sakė A. Guzauskas. Jis teigė, kad trauką kultūros reikalams būtent Pionierių namų dūdų orkestras ir suformavo. Ką rinktis, kur toliau mokytis jam nereikėjo sukti galvos - "šimkinė"...

ŠIANDIENA. Šiandien Taikos pr. gyvenantis trimitininkas ir buvęs orkestrų vadovas Juozas Čižauskas prisipažįsta jau penkerius metus į rankas neimąs instrumento. "Po žmonos mirties kažkaip nebelimpa tas trimitas prie manęs", - prisipažino ir parodė kambario kampe įspraustą trimito futliarą. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Na, o kai kurie Pionierių namų dūdų orkestre išugdyti jaunuoliai vėliau grojo "Baltijos" laivų statyklos, Kultūros ir poilsio parko, kitų įmonių ir organizacijų dūdų orkestruose.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

Prašymas

Pionierių namų šokėjams vadovavo Margarita Finkel, čia išliūliavusi garsųjį vaikų šokių kolektyvą "Junga". Prašytume atsiliepti jos ugdytus šokėjus. Skambinkite tel. 493435, rašykite el. laiškus adresu [email protected]