Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (274)

Kaip ir nemažai lietuvių, Žadvydai turėjo giminių, emigravusių į JAV. Kai per Raudonąjį Kryžių vieni kitus atrado ir pradėjo susirašinėti, pagrandukė Birutė jau buvo gerokai ūgtelėjusi.

Norėjo būti "amerikonka"

Kai namuose buvo skaitomi laiškai, Žadvydų vaikai suklusdavo. O ypač - Birutė. Ji gaudydavo kiekvieną tėvų žodį apie giminių pasitraukimo iš Lietuvos aplinkybes. Ir labai jau įdėmiai "studijuodavo" iš anapus Atlanto atsiųstas nuotraukas: kitokie namų interjerai, kitokia apranga. Pilkoje sovietinėje drabužių "paletėje" nei tokių spalvų buvo, nei fasonų, nei tokiomis prabangiomis atrodžiusių giminaičių namų užuolaidų. Viskas atrodė labai gražu.

TRADICIJA. K. Donelaičio mokykloje, o dabar ir Vytauto Didžiojo gimnazijoje, dešimtmečius nesikeičianti tradicija - fotografuotis klasėmis ant mokyklos laiptų. Antroje eilėje antroji iš dešinės - Birutė Žadvydaitė.

Birutėlė ne kartą tėvų klausė, kodėl jie, kaip tie giminės, į užsienius nepatraukė? Va, ir jie gyventų tame spindinčiame ir tokiame viliojančiame pasaulyje anapus geležinės uždangos... Ir kaskart tėvai atsakydavo kilnoję sparnus trauktis, bet kad vaikai maži buvę... Tik dėl to nesiryžo leistis į nežinią. Kaip bus, kaip nebus, bet Lietuvoje...

Šeimą ištikusios negandos

Žadvydai augino penkis vaikus: du sūnus ir tris dukras. Bet šiandien iš penkių vaikų bėra tik dvi sesės - Birutė ir Regina. Sūnaus Sigito Žadvydai neteko, kai šiam tebuvo vos pusantrų.

"Broliukas sirgo paprasčiausiais tymais, o kažkodėl daktarai gydė jį nuo difterito, ir jis tyliai išskrido į dausas", - pasakojo Birutė Žadvydaitė-Vaišvilienė.

Brolis Kazys, jau sukūręs šeimą, gyveno Kretingoje. Ne iki galo nustatytomis aplinkybėmis jis per kažkokią šventę nuskendo tvenkinyje. Tos netektys, žinoma, buvo skaudžiai išgyvenamos šeimoje. Tačiau itin sukrėtė sesės Janinos mirtis, kai šiai tebuvo 26 metai.

"Kaip tik ruošėmės sesutės Reginos vestuvėms. Aptarinėjome, kaip rengsimės, kaip puošimės, kuo vaišinsimės ir panašiai. Tai apkalbėjome ir su sese Janina, kuri gulėjo ligoninėje ir rytoj jau turėjo būti išrašyta į namus. O kitą dieną kieme išgirdau kaimyną, minintį Žadvydaitės pavardę. Suklusau... Tai jis ir pranešė, kad Janinos nebėra. Ji niekad nebuvo stiprios sveikatos. Bet kad taip staigiai, man netilpo galvoje", - prisipažino Birutė.

Janinos mirtį skaudžiai išgyveno ne tik šeima, bet ir visas kiemas. Bendraamžės ir bendraamžiai amžinatilsį kaimynę į kapines lydėjo pasidabinę tautiniais drabužiais. Palydų procesijoje dalyvavo ne tik Liepų g. 46A, bet ir gretimo namo gyventojai.

Žadvydų Naujieji

Žadvydukai, kaip ir tūkstančiai vaikų visame pasaulyje, laukdavo Kalėdų. O dar labiau - Naujųjų metų, kai tėvai iš elektrinės parsinešdavo kvietimus į miesto eglutę, kuri būdavo rengiama Karininkų namuose (dabar Koncertų salė) Šaulių gatvėje.

NYKŠTUKAI. Artėjant Naujiesiems dažname Klaipėdos darželyje straksėdavo nykštukai. Žinoma, jie straksėjo, snieguolės plasnojo ir elektrinės darželyje, kurį lankė Birutė Žadvydaitė.

"Ten būdavo labai puošni eglė, "diedas marozas" su snieguole. Mane labiausiai žavėdavo galimybė pasipuikuoti suknele, padainuoti, padeklamuoti. Na, žinoma, atitinkamai gauti saldainių maišelį", - prisiminė Birutė.

Kadangi ji lankė šokių būrelius Pionierių namuose, o vėliau - Statybos tresto kultūrnamyje, Naujieji atnešdavo nemažą krūvį koncertinėms išvykoms. Jos irgi be galo žavėjo, nes dažnai būdavo apvainikuojamos saldainiais ir limonadais.

Sesė Regina Žadvydaitė, dabar Pašakinskienė, labiau koncentravosi į sportą, o tiksliau - krepšinį, tad Naujųjų "maratonuose" dalyvaudavo mažiau.

Seserys, paklaustos, ar kaip nors Naujuosius švęsdavo K. Donelaičio mokykloje (Kalėdos juk tuomet buvo draudžiamos), sakė, kad bendrų renginių nepamenančios. O aš prisiminiau 4-osios vidurinės pedagogų pasišventimą, kai gruodžio 31-osios vakarą užuot buvę su šeimomis ar bičiuliais, laiką leisdavo su mumis, sueidavusiais į naujametinį karnavalą su kaukėmis. Mums linksma, šėlas. O jie tikriausiai kentėdavo... Bet užtat kiek prisiminimų iš tų smagių mokyklinių naujametinių karnavalų, kai būdavo premijuojamos išradingiausios kaukės - buratinai, raudonkepuraitės, indėnai, gaidžiai ir visokiausi kitokie pasakų personažai.

Į Naujųjų sutikimus namuose Žadvydukai per daug dėmesio nekreipdavo. Mat dažniausiai čia susirinkdavo kaimynai ne tiek švęsti Naujųjų sutikimo, kiek Mečislovo ir Efrozinos vardadienių, kurie sutapdavo su Naujųjų atėjimu.

"BLATAS". Birutė Žadvydaitė Pirmąją Komuniją priėmė Kristaus Karaliaus bažnyčioje. Ta proga ji avėjo "po blatu" pirktais bateliais.

"Tėvai buvo labai jau suartėję su kaimynais. Jeigu kokia šventė, pas vienus kaimynus svečiai nusirengdavo, pas kitus - vieta šokiams, pas mus - baliaus stalas. Ir atvirkščiai: jeigu kaimynai kelia krikštynas ar vestuves, pas mus nusirengiama ar šokama", - pasakojo B. Vaišvilienė.

"Blatas"

Jau išaugo karta, kuri nebežino, ką reiškia "blatas", gauti "po blatu". O būtent šitas stebuklingas žodis lėmė Birutės profesijos pasirinkimą. Mat mama iš parduotuvės jai parnešė labai gražius batelius, pirktus "po blatu". Sovietmečiu tu neturėsi nei gražesnio fasono ar spalvingesnės medžiagos palto, suknelės, nevalgysi žaliųjų žirnelių, mandarinų, netgi geresnės rūšies mėsos, jei neturėsi "blato". O tai reiškia, kad parduotuvėje, sandėlyje privalai turėti giminaitį, gerą draugą, kuris padėtų įsigyti ant prekystalių niekada nematomų prekių. Na, jei neturi giminaičio ar draugo, vis tiek reikėdavo turėti "patikimą žmogų", kuriam už reikalingą pirkinį duodi "arbatpinigių", kurie kartais prilygdavo antrai prekės kainai... Visi deficitai iškeliaudavo ne per paradines parduotuvių duris, o pro tarnybines, užpakalines.

Taigi, mamos Birutei pirkti bateliai irgi buvo "po blatu"... Ir ji sau pasakė, kad visą gyvenimą gyventi "po blatu" visiškai nenorinti. Baigusi aštuonias klases išvažiavo į Vilnių mokytis Prekybos technikume.

"Net septynios iš klasės į tą technikumą išdardėjome. O baigėme vos dvi", - prisiminė B. Vaišvilienė. Žiniomis, įgytomis technikume, jos mokslai nesibaigė. Stojo į Vilniaus universitetą studijuoti prekių ir prekybos organizavimo mokslų. "Variklis" buvo tas pats - kad nereikėtų ieškoti "blato"... Ir taip susiklosė, kad iš tiesų prekybininkų malonės nebereikėjo, nes ji dirbo to meto elitinėse prekybos organizacijose. Šiandien B. Vaišvilienė - statybos firmos administratorė.

Sesuo Regina taip pat pasirinko ekonomikos mokslus, ir šiandien ji dirba ekonomiste švietimo sistemoje.

Kai dukterys iš Žadvydų namų Liepų gatvėje išsiskraidė savų gyvenimų kurti, tėvai čia gyveno iki namo kapitalinio remonto 1978 metais. Kaip tokiais atvejais būdavo, gavo gyvenamąjį plotą jau kitur. O kitur - jau ir kita istorija.

O Birutei Vaišvilienei ir Reginai Pašakinskienei Liepų gatvės 46A namas taip ir liko mielu vaikystės ir jaunystės prisiminimu.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".