Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (273)

XIX a. viduryje Liepų gatvėje namus statytis suskato patys turtingiausi Klaipėdos žmonės. Gatvės pradžia buvo labai greitai užstatyta, o jos tęsinyje kūrėsi tuometiniai pramonės gigantai. Todėl gyvenamųjų namų čia statydintis niekas neskubėjo. Ir būsimojo Liepų g. 46A namo žemės sklypas ilgokai nebuvo paklausus.

Visgi buvo jaučiamas būstų stygius fabrikų darbuotojams bei darbininkams. Taigi apie 1935 m. čia ir buvo pastatytas namas be ypatingų architektūrinių išraitymų.

Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikės Zitos Genienės, šiandien sunkoka atkapstyti, kurie klaipėdiečiai jame pirmieji įsikūrė. Pokariu šiame name apsigyveno šeimos, kurių galvos dirbo elektrinėje.

Išskirtinis darželis

Kretingiškiai Efrozina ir Mečislovas Žadvydai po II pasaulinio karo į Klaipėdą atvažiavo 1946 m. - jau vedę ir susilaukę dukrelės Janinos. Kadangi Mečislovas darbą rado geležinkelyje, tai šeima buvo apgyvendinta žinybiniame raudonų plytų name visai netoli darbo vietos. Tačiau jame jie gyveno neilgai, nes šeimos galva perėjo dirbti į elektrinę, o ši įmonė savo darbuotojus įkurdindavo greta - kad kilus reikalui ar ištikus kokiai avarijai visi būtų po ranka.

Kadangi M. Žadvydas buvo auksinių rankų šaltkalvis, tai jis buvo reikalingas bet kuriuo paros metu. Per kiemą perbėgi - ir jau elektrinėje. Paauginusi vaikus elektrinėje dirbti pradėjo ir E. Žadvydienė.

Pasak Žadvydų pagrandukės Birutės, jų name gyveno labai sėslūs žmonės, beveik visi susiję su energetika.

"Kiemas buvo pilnas vaikų - bendraamžių ir kiek vyresnių. Mums visai buvo gerai dūkti kieme. Bet kai atsidarė elektrinės darželis Gorkio parke (taip vadinosi dabartinis Skulptūrų parkas. - Aut. pastaba), beveik visi darželinio amžiaus vaikai atsidūrėme jame. Aš čia "grojau" bene pirmu smuiku, nes labai jau mėgau šokti, dainuoti ir deklamuoti", - prisiminė Birutė Žadvydaitė-Vaišvilienė.

Ką tik atidarytas darželis buvo išskirtinis ir naujomis, patogiomis patalpomis, ir aplinka, ir čia įdarbintomis auklėmis bei auklytėmis, kurios vaikus globojo ne valdiškai, o iš tiesų motiniškai.

Kadangi auklėtojos buvo pastebėjusios išskirtinį Birutėlės potraukį dainuoti, šokti ir deklamuoti, tai tapo savotišku jų ginklu, nes mergaitė buvo nevalgi. O ypač nekęsdavo batono, užtepto medumi, kurį reikėdavo užsigerti virintu pienu.

"Auklėtojos rado būdą, kaip mane pavalgydinti netgi ta "šlykštyne". Jos sakydavo - jeigu nesuvalgysi, neturėsi jėgų nei šokti, nei dainuoti. Tai kimšdavau aš tą batoną su medumi ir virintą pieną išgerdavau iki lašo. Kad tik galėčiau repetuoti, o tuo labiau - koncertuoti", - sakė B. Vaišvilienė.

Į naujai atsidariusį darželį keliaudavo tik Birutė, nors Žadvydai augino penketą vaikų. Birutė taip mėgo šį darželį, kad net pradėjusi eiti į Kristijono Donelaičio vidurinę mokyklą, su dar viena buvusia darželio auklėtine grįždama iš pamokų būtinai į jį užsukdavo. Labai jau viliojo vienos virėjos, kurios vardo Birutė jau nebepamena, keptos bulvės. Toji moteris darželyje ir gyveno.

"Aš nežinau, kokią kepimo paslaptį ji turėjo, bet tokių skanių keptų bulvių aš daugiau gyvenime taip ir neaptikau", - sakė B. Žadvydaitė-Vaišvilienė.

Už tas jau mergaitėms nebepriklausiusias vaišes jos "atidirbdavo" - klijuodavo gėlytes, saulutes ar snaiges ant darželio šokėjėlių drabužėlių. Toji moksleiviukių draugystė su buvusiu jų darželiu tęsėsi iki trečiosios klasės, kol atsirado kiti interesai.

Kieti pasninkai

Žadvydai į bažnyčią kas sekmadienį nelakstė, bet katalikų priedermių laikydavosi nepriekaištingai. Taigi, prasidėjus adventui prieš Kalėdas ar Gavėniai prieš Velykas, mėsų ar dešrų ant Žadvydų šeimos stalo nebūdavo - šeima gyvendavo griežto pasninko režimu.

"Mama degindavo silkę, suvyniotą į laikraštį, o paskui ją trupindavo į cibulynę, kepdavo žuvis, dažniausiai menkę, na, ir vėl tos pačios silkės, tik nedegintos, su bulvėmis šveisdavome. Bepigu - menkė ir silkė anuomet būdavo priskiriamos prasčiokų maistui, nes pigiai kainavo",- apie naminius Žadvydų papročius pasakojo p. Birutė.

Kūčios, kaip ir daugelio kaimynų, Žadvydų bute būdavo ramios - su "plotkelėmis", aguonų pienu, spanguolių kisieliumi. O prieš tai būdavo eglutė dabinama - saldainiais, mandarinais. Juk žvilgantys eglutės žaislai tik vėliau atsirado parduotuvėse.

Žadvydų namuose Kalėdų Senelis nesilankydavo. Tiksliau, Žadvydų vaikai jo nematydavo, bet dovanas Kalėdų rytą po egle kiekvienas rasdavo. Ir galima įsivaizduoti, kokia šventė būdavo Kalėdos, kai po "kieto" pasninko ant stalo - šaltiena, kotletai su troškintais kopūstais, mėsos vyniotiniai. Ir viskas mamos darbščiomis rankelėmis susukta, sudėliota.

Anonsas

Kokios negandos lankė Žadvydus, kai buvo prarasti du sūnūs ir dukra? Kaip į tai reagavo sesės Regina ir Birutė? Kaip kaimynai bičiuliavosi? Kodėl Žadvydaitės, veikiamos paslaptingo žodžio "blatas", rinkosi "ekonomiškas" profesijas?

Prašymas

"Vakarų ekspresas" labai džiaugtųsi, jeigu atsilieptų kiti Liepų g. 46A name gyvenę, o gal ir tebegyvenantys klaipėdiečiai. Tel. 493435, el. p. [email protected] 

GORKIO PARKE - Mečislovas ir Efrozina Žadvydai su dukromis (iš kairės - Janina, Regina, Birutė - vežimėlyje). Taip pokariu vadinosi šiandieninis Skulptūrų parkas.

Birutės ŽADVYDAITĖS-VAIŠVILIENĖS archyvo nuotr.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".