Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (257)

1945 metais Vincas Bliūdžius į Klaipėdą atvažiavo atstatinėti sugriautos elektrinės. Kadangi laisvų butų buvo apsčiai, vyriškis apdairiai nusižiūrėjo netoli nuo darbovietės trijų kambarių butą, jau galvodamas ir apie brolio Mykolo šeimą. Mat Mykolas ir prie rusų, ir prie vokiečių Telšiuose dirbęs degtinės fabriko vadovu, buvo "pakrikštytas": kai frontas ritosi atgal į Vakarus ir kai į Telšius grįžo sovietų valdžia, jis buvo areštuotas vien už tai, kad "vokiečių laikais" toliau dirbo tame degtinės fabrike. Kalėjime praleidęs beveik metus, ir iš jo išėjęs buvo akylai stebimas. Tad brolis Vincas sugalvojo, kad Klaipėdoje Mykolui būsią kur kas saugiau...

Nuo vilko - ant meškos

1946 m. atvykusi į Klaipėdą ponia Aldona tęsė mokytojos darbą jau 1-ąja vidurine perkrikštytoje Vytauto Didžiojo gimnazijoje, o Mykolas įsidarbino žvejų kolūkyje "Baltija" buhalteriu. Bet šeimai ramiai gyventi nebuvo lemta. Inžinieriumi atstatomoje elektrinėje dirbęs V. Bliūdžius atvirai burnodavo prieš komunistų partiją. Tokie jo pareiškimai, žinoma, neliko nepastebėti. Kai 1949 m. per Lietuvą vilnijo viena iš didesniųjų tremčių bangų, elektrinės "komsorgo" rūpesčiu tremiamųjų sąrašuose atsidūrė ir abi Bliūdžių šeimos.

ŠEIMYNA. Nuotraukos centre - Aldona ir Mykolas Bliūdžiai. Trečioje eilėje iš kairės - Mykolas ir Irena Karnišovai, Arūnas ir Virginija Bliūdžiai. Pirmoje eilėje iš kairės: pusbroliai Artūras Karnišovas, Marius ir Žilvinas Bliūdžiai. 

"Na, ir ką - laukiame savo likimo, susėdę ant ryšulių. O Vinco žmonos, tvirto charakterio suvalkietės, ne pėsčios būta. Kai jau buvo duota komanda tarabanytis iš namų, ji sukėlė skandalą: jūs šiokie ir tokie, kaip galit į Sibirą vežti miesto Tarybos deputatę? Stasė, kaip ir aš, dirbo pedagoge. Kaip deputatus į miesto Tarybą "rinkdavo", puikiai žinome - tiesiog paskirdavo. Bet šiuo atveju toji Stasės "deputatystė" mus išgelbėjo nuo tremties",- šiandien Bliūdžių šeimos išlikimo Lietuvoje istoriją guldė A. Bliūdžiuvienė.

Kai Lietuvoje buvo atkurta nepriklausomybė, Bliūdžiai norėjo išsiaiškinti, kokios buvo išvengto trėmimo priežastys.

SVEČIAS. Šiandien Artūras Karnišovas su itale žmona Džina ir dviem sūneliais - retas svečias Lietuvoje. Ši nuotrauka - tėvų namuose Vilniuje.

"Archyvuose radome dokumentus, kuriuose surašyti gryniausi vėjai - viskas iš elektrinės "komsorgo" lūpų. Tai jis Vincui Bliūdžiui vis grasindavo, kad visų Bliūdžių neliksią ir smarvės... Kiek dėl tokių grynai asmeninių santykių aiškinimosi, skundų ir pranešimų tautiečių kaulelių atgulė kur nors Karagandoje ar prie Laptevų jūros..." - apmaudavo A. Bliūdžiuvienė.

Šeimos gausėjimas

A. ir M. Bliūdžiai į Klaipėdą atvyko su dukrele Irena. O netrukus šioje šeimoje jau augo ir sūnus Arūnas. Padėti vaikus auginti į Liepų g. 52-ąjį namą atvažiavo ir Aldonos tėveliai. Kelioms Bliūdžių šeimoms jau darėsi ankšta. Ir V. Bliūdžiaus šeimyna išsikėlė kitur. O Aldonos ir Mykolo šeimyna persikraustė į trečiąjį aukštą.

ŠEIMA. Štai kokia šeima buvo susisukusi lizdelį Liepų g. 52-ajame name: Aldona Bliūdžiuvienė, Arūnas Bliūdžius, Irena Bliūdžiūtė, Mykolas Bliūdžius. 

Ūgtelėjusi jų duktė Irena įsižiūrėjo krepšininką Mykolą Karnišovą. Įsižiūrėjimas buvo abipusis. Ir netrukus jau grojo vestuvių triūbos. Ištekėjusi Irena iš tėvų lizdo išskrido. Bet, kai Karnišovai susilaukė sūnelio Artūro, Aldona, kaip tais laikais buvo priimta, buvo pirmoji anūkėlio auklė. Vis aukštyn besistiebiantis Artūras vėliau pats dažnai pėdindavo pas senelius į svečius.

Krepšininkų dinastija?

Sportininkai ir sovietmečiu palyginti neblogai gyveno. Pagrindinė lengvata - butai, kurių paprastas pilietis laukdavo eilėje po 10-20, kartais ir dar daugiau metų, jeigu nesukrapštydavo kooperatiniam. Bet šiaip finansiškai sportininkams rubliais nesnigdavo. Didžiausia paspirtis jų šeimų biudžetams būdavo... futbolo, krepšinio, tinklinio, rankinio ir kitų sporto šakų rungtynės su broliškų tautų sportininkais - vengrais, čekais, lenkais, rytų vokiečiais ir t. t.

OPERA. Aldona Bliūdžiuvienė daugelį metų dainavo Liaudies operoje. Šioje nuotraukoje ji (sėdi) ir kolegė Marytė Vitkienė pasiruošusios spektakliui "Hofmano pasakos".  

Ne, niekas už jas honorarų, žinoma, nemokėdavo. Bet sportininkai, prisipirkę "po blatu" gautų ikrų dėžučių, lygintuvų, pjūklų "Družba", televizorius "Tauras" ir "Šilelis" bei kitokio sovietinėj pusėj gaminamo gėrio, autobusais vykdavo į Vengriją, Čekiją, Lenkiją, Rytų Vokietiją ir kitas soclagerio šalis. Varžybos, žinoma, savo ruožtu. Kiekvienas sportininkas dairydavosi, kam ir kur "prakalti" atsivežtą gėrį, o paskui prisipirkti deficitų, kurių sovietinėje erdvėje nebuvo - pradedant drabužiais ir avalyne, baigiant kokybiška radijo aparatūra. Tos prekės sovietmečiu buvo pati geriausia valiuta, nes perkančiųjų mirksniu atsirasdavo.

Pakalbinti M. Karnišovo apie "sportinį verslą" neteko, bet, sprendžiant pagal bendras "schemas", dėl ko sovietiniai jaunuoliai verždavosi į sportą, jis tikriausiai to nepaneigtų. Gal dėl to, o gal tiesiog dėl tėvo įskiepytos meilės krepšiniui jo pėdomis patraukė ir Artūras Karnišovas, dabar gyvenantis JAV ir dirbantis NBA vadybininku. Su itale žmona Džina Karnišovai augina du sūnelius.

Pasakojimu apie Bliūdžių ir Karnišovų šeimas, atsisveikiname su Liepų g. 52-uoju namu ir pėdinsime į Klaipėdos "darbininkų koloniją" - gėlių vardais pavadintas gatves. Bet pirmiausiai stabtelėsime Birutės g. 1-ajame name.

Anonsas

1945 metų vasario 7-ąją Birutės g. 1 name apsigyveno gausi Maliauskų šeima. Tėvų Maliauskų pora Klaipėdoje gyveno ir iki krašto aneksijos. Čia jų šeimoje gimė pirmasis sūnus Liucijus. O jų sūnus Romantas Maliauskas, Klaipėdą garsinęs žaisdamas futbolą ir rankinį, karo metu gimė Plungėje.

Nuotraukos iš Aldonos BLIŪDŽIUVIENĖS archyvų.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".