Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (254)

Jame dar gyveno Mažonių, Bliūdžių, Nenortų, Karnišovų, Jomantų ir kitos šeimos. "Vakarų ekspresas" labai prašytų atsiliepti čia gyvenusius žmones, jų palikuonis, galinčius pasidalinti ir savo šeimų istorijomis, ir gyvenimo Liepų g. 52 name prisiminimais. Skambinti tel. 493435 arba rašyti el. laiškus adresu [email protected]

Pažinties priešistorė

Dvynės Aldona ir Birutė augo nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų ministro, politinio veikėjo, bankininko Zigmo Starkaus šeimoje. Beje, Uršulę ir Zigmą supiršo Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis, kurio dvare Jokūbave ir švęstos Starkų vestuvės. Kai į Lietuvą pradėjo riedėti sovietų tankai, Starkų šeimą ragino trauktis į Vakarus. Tačiau Z. Starkus nemanė, kad jie kuo nors nusidėję sovietų valdžiai. O, kaip jis klydo... Starkų šeima, Lietuvoje paskelbus sovietų valdžią, atsidūrė pirmuosiuose tremtin pasmerktųjų sąrašuose. Taip susiklostė, kad 1941 m. birželio 14 d., kai enkavėdistai įsibrovė į Starkų namus jų areštuoti, dvylikametės sesės dvynės viešėjo sociologo, publicisto, vertėjo, filosofo, rašytojo, tuomet ėjusio naujienų agentūros ELTA direktoriaus pareigas Valentino Gustainio šeimos dvare. Ir jos net neįtarė, kokia lemtis laukia tėvų ir brolio Kęstučio su sese Sigita.

DUKRELĖ. Birutė ir Bronius Pratašiai, laukdami dukrytės Jūratės, jau gyveno Liepų g. 52 name.

"Kai grįžome iš viešnagės pas Gustainius, paskambinome tarnaitei, kad mus pasiimtų iš stoties. Ji buvo sutrikusi, nes parvedė į tuščius namus. Netrukus atėjo dėdė Juozas Starkus spręsti, ką su mumis daryti. Vieną mūsų norėjo pasiimti į savo šeimą, o kitą atiduoti Kazio Trukano šeimynai. Abi su Aldona atsiklaupusios ant kelių maldavome mūsų neišskirti. Mes negalėjome, o ir dabar negalime gyventi viena be kitos. Taip ir likome dėdės šeimoje Kaune", - pasakojo Birutė Starkutė-Pratašienė, daugelį metų gydžiusi klaipėdiečių vaikus Vaikų ligoninėje.

LAIMINGA VAIKYSTĖ. Augdami inteligentiškoje šeimoje, Starkiukai negalėjo net įsivaizduoti, kokie išbandymai laukia ateityje. Nuotraukoje iš kairės: Aldona, vaikystės draugė, ELTA direktoriaus dukra Valentina Gustainytė, Sigita, Birutė, Kęstutis.

O tuomet jos motiną Uršulę Starkienę, brolį Kęstutį ir sesę Sigitą gyvuliniai vagonai išvežė į Altajaus kraštą, o tėtį - į Sverdlovsko kalėjimą. Nei U. Starkienė su kartu ištremtais vaikais, nei Aldona su Birute, per stebuklą likusios Lietuvoje, Zigmo Starkaus - vyro ir tėvo - nebematė. Turimais duomenimis, 1942 m. rugpjūčio 25 d. Sverdlovko kalėjime išsekusį nuo sunkių miško darbų ir bado Z. Starkų sušaudė. Kaip jis kiek daugiau nei metus gyveno, tiksliau, egzistavo sovietų kankinamas kalėjime, galima susipažinti Marijos Beleckaitės-Rimkevičienės, Aldonos Starkutės-Šmatavičienės ir B. Starkutės-Pratašienės parengtoje ir išleistoje knygoje "Pelynų metai" (serija "Liudija stalinizmo aukų palikuonys").

Net ir kupiūruojamuose bei cenzūruojamuose laiškuose gali atsekti, kaip Z. Starkus rūpinosi šeimos dalimi Altajuje, dukrelėmis, likusiomis Kaune. Pirmąsias žinias apie jau penkiolikmetes dukteris Aldoną ir Birutę U. Starkienė laišku tegavo 1944 m. Ir atsiųstoje dukrelių nuotraukoje nebeatpažino, kuri Aldona, o kuri Birutė...

DVYNĖS. Ištremta į Altajų 1941 m. birželio 14 d., Uršulė Starkienė pirmą žinią apie per stebuklą Lietuvoje likusias dukreles dvynes Aldoną ir Birutę gavo tik 1944 m. Šioje nuotraukoje ji jau nebeatpažino, kuri - Birutė, kuri - Aldona.

1946 m. jos baigė gimnaziją. Birutė - pirma mokinė, Aldutė - trečia. Norėjo studijuoti mediciną. Dėl to reikėjo pažymų, kad neturi turto ir yra lojalios sovietinei santvarkai. Pažymas gauti padėjo dėdės Juozo pažįstamas advokatas. Stojamuosius egzaminus seserys išlaikė gerai, o anketas suklastojo, tėvu nurodydamos dėdę mokytoją J. Starkų. Dar besimokydama Medicinos institute, Birutė jau pažinojo Bronislovą Pratašių. Tačiau dar nežinojo, kuo šis vaikinas taps ateityje. O baigusiems Medicinos institutą keturiasdešimčiai absolventų buvo pasakyta, kad jiems Lietuvoje darbo nėra. Tarp jų buvo ir Birutė su Aldona bei Bronius, taip pat tremtinio ūkininko vaikas. Ir jie pagal paskyrimą traukiniu išbildėjo į Velikije Luki. Aldona su Birute atsidūrė Zapadnaja Dvina miestelyje, o Bronių nugrūdo dar toliau.

Merginas apgyvendino tvarte su dviem geležinėmis lovomis. Netrukus čia buvo įkelta ir stomatologė Zoja, kurios dėka seserys bent kiek pramoko rusų kalbos. Šiai apsigyvenus su dviem lietuvėmis iš banditų krašto (taip vadino Lietuvą), Zoja buvo kviečiama į NKVD tardyti, ką dvynės kalba apie sovietų valdžią. Tai seserys sužinojo, kai po daugelio metų važiavo pas Zoją į Pskovą. Na, o dirbti ir gyventi čia buvo nepaprastai sunku. Ne kartą priešiškai nusiteikę vietiniai gyventojai bandė apkaltinti seseris vaistais ar skiepais kenkiant jų vaikams. Epidemiologai nevaldė situacijos rajone - plito difteritas, poliomielitas, maliarija, dėmėtoji šiltinė, tuberkuliozė. Pastaroji griebė ir Aldoną. Ji buvo išsiųsta gydytis į Estiją. Pirmą kartą gyvenime Birutė liko viena. Dirbdama keliuose darbuose už save ir sesę, visą algą siųsdavo šiai, kad tik pagytų. Kai tik Aldona sustiprėjo, seserys nusprendė bėgti į Lietuvą...

Slapta išsiuntusios daiktus, išsirengė atostogų į tėvynę. Išvažiavo, žinoma, be darbo knygelių. Kaune Aldona gavo pažymą dėl tuberkuliozės, o Birutė susirašė su B. Pratašiumi, tuo metu tarnavusiu sovietų armijoje Liepojoje. Jis dar prieš kariuomenę buvo pasipiršęs Birutei.

KARTU. Paskutinė Starkų šeimos nuotrauka kartu 1940 m. gruodžio 24 d., Kūčių vakarą. 

"Bet mes gyventi kartu pradėjome tik tuomet, kai per Velykas paėmėme "šliūbą", - prisipažino Birutė. Pažyma dėl tuberkuliozės ir metrikacija su B. Pratašiumi buvo prielaidos atgauti darbo knygeles. O tuomet - darbo paieškos Lietuvoje. Aldona jo rado Kaune, Birutė su Broniumi buvo šiltai sutikti Klaipėdos ligoninėse. Birutė - Vaikų, Bronius - Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, kurioje ir dirbo didžiąją gyvenimo dalį chirurgu urologu.

Jauną šeimą iš pradžių apgyvendino Giruliuose, sukiužusioje viloje. O kai laukėsi dukrelės Jūratės, Pratašiai, kiek pagudravę, kažkam pamokėję, susiorganizavo butą su bendra virtuve Liepų g. 52 name.

"Nepaisant patirtų tragedijų ir dramų praeityje, gyvenome gana linksmai, supami įgytų bičiulių, dažniausiai medikų", - sakė Birutė.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".