Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (226)

2012-01-09 00:01

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien keliausime į Puodžių gatvę ir bandysime pasidairyti po šiandien gražiai tvarkomą 11-ąjį namą.

Istorikas Jonas Tatoris, tyrinėdamas Puodžių gatvės statinių kilmę, yra priėjęs prie išvados, kad ši miesto arterija XVIII a. pab. - XIX a. pr. virsdavo ilguoju turgumi, kokių Klaipėdoje būdavo ne vienas. Šiame gatviniame turguje vietiniai puodžiai ir atvykėliai iš svetur pardavinėdavo savo gaminius: molinius puodus, koklius, žaislus, švilpynes ir kt.

Manoma, kad šioje gatvėje ketinta apgyvendinti Klaipėdos puodžius, tačiau paanalizavęs 1858 m. Klaipėdos adresų knygą įsitikintum, kad XIX a. viduryje nė vienas puodžius šioje gatvėje nebuvo įsikūręs. Sklypų savininkais nurodyti staliai, mėsininkai, kalviai.

1873 m. Puodžių gatvėje iš rusiškų ir švediškų akmenų buvo išgrįsti šaligatviai, praėjimo takai.

Antroji kvartalą ribojanti Bokštų g. buvo suplanuota kaip antraeilė, mažesnės reikšmės gatvė. Tokį pavadinimą ji gavo todėl, kad nuo seno šiame rajone ir netoliese išsidėsčiusiame Vitės priemiestyje stovėjo aukšti ažūrinės konstrukcijos bokštai - bakenai. Šių bokštų viršūnėse kyšojo įvairios geometrinės figūros, pagal kurias jūrininkai orientuodavosi vesdami laivus marių protaka į Klaipėdos uostą. Namų savininkai įvažiavimus į savo kiemus įsirengdavo būtent iš Bokštų gatvės.

Namo statytojai - olandai

PUODŽIŲ GATVĖ. Štai taip atrodė Puodžių gatvė prieš II pasaulinį karą. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų nuotr.

1840 m. miesto plane sklypo savininku nurodomas pirklys Overlanderis. Antonie Gertas Overlanderis, regis, buvo sėkmės lydimas pirklys. 1855 m. sudarytame magistrato miesto gyventojų - mokesčių mokėtojų sąraše nurodoma, kad pirklys privalo mokėti 3 500 talerių metinį mokestį. Pagal šią sumą galima spręsti, kad pirklio reikalai klostėsi puikiai, nes tokį didelį mokestį Klaipėdoje mokėjo vos keli jo kolegos.

A. Overlanderis kartu su miesto tarybos nariu Arnoldu Carlu Scheu įsteigė laivininkystės bendrovę, kurioje dirbo pas garsųjį Klaipėdos laivų statytoją Behrendą Pieperį pastatyti barkai "Myrrhe" ir "Othello". A. Overlanderis buvo ir barko "Satisfaction" bendrasavininkis.

Šis pirklys buvo ir didžiausių prekybos namų Klaipėdoje bendrasavininkis. Firma prekiavo dideliais kiekiais pirmarūšių prekių iš Anglijos - vyriškais ir moteriškais drabužiais, audiniais suknioms, galvos apdangalais, balnais, kamanomis, aukštos kokybės ginklais ir kt. Klientūra - dvarininkai, aukštakilmiai tarnautojai, kurie pirkinių atvykdavo ketvertu arklių kinkytais vežimais.

Tiksli Puodžių g. 11-ojo namo statybos data nėra nustatyta. Namas XIX a. pirmoje pusėje A. Overlanderio lėšomis buvo suręstas pakankamai greitai. Nors statinio projekto autorius nėra žinomas, tačiau iš darnaus fasado sprendžiama, kad namą projektavo architektas profesionalas, gerai įvaldęs klasicizmo stilių.

Dėl architektūrinės darnos Rytų Prūsijos kultūros paminklų specialistas profesorius Richardas Dethlefsenas savo knygoje "Rytų Prūsijos miestų ir kaimų namai" buvo patalpinęs namo brėžinį. Jis sugretintas su vienos taip pat klasicizmo stiliaus rotušės fasadu, datuojamu 1800 m.

Pasak istoriko J. Tatorio, Puodžių g. 11-ojo namo architektūra gerai atspindi statybų situaciją Rytų Prūsijoje. Po išsilaisvinimo iš prancūzų priespaudos kraštas buvo nualintas, tad taupymas visose gyvenimo srityse buvo būtina sąlyga. Statybose iš viso buvo atsisakyta puošmenų, paprastumas Prūsijoje buvo tapęs įstatymu. Jis architektūrai darė teigiamą poveikį - architektai statinio išraiškingumo privalėjo ieškoti paprasčiausiomis priemonėmis: proporcijomis, derme tarp pastato dalių, pradedant pamatais, baigiant stogu. R. Dethlefsen savo knygoje rašė, kad į architektūrą atėjo "kažkas dalykiško, spartietiško ir prūsiško - geriausia prasme". Mažiau dėmesio buvo skiriama reprezentaciniams dalykams, išoriniam spindesiui.

Kadangi Overlanderių šaknys buvo Olandijoje, tad klasicistinis stilius jiems turėjo būti labai artimas.

Kiti savininkai

A. Overlanderis mirė sulaukęs vos 42 metų. Palikuonys namą pradėjo nuomoti. Čia gyveno medicinos daktaras O. Joswichas, patalpas nuomojo pirklys Franzas Schinkelis ir kiti.

Nėra duomenų, kurie leistų nustatyti namo savininkų pasikeitimą XIX a. pabaigoje. Galima tik spėlioti, kad Overlanderiai valdą arba pardavė, arba padovanojo krikščioniškai bendruomenei.

1929 m. Klaipėdos adresų knygoje nurodoma, kad valdos savininkas - "Gemeinschaftsverein Elbing". 1935 m. adresų knygoje vėl rašoma, kad valdos savininkė yra "Preussische Gemeinschaft - Verein". 1942 m. adresų knygoje nurodyta savininkė "Christal. Gemeinschaft Memel" - Krikščioniškoji Klaipėdos bendruomenė.

Taigi XX a. pirmojoje pusėje namas nuolat priklausė religinėms benduomenėms.

Namo funkcijos pokariu

Kai į Klaipėdą su 16 divizija 1945 m. sausio pabaigoje įžengė ir "medsanbatas", būstinę jam vadovavęs gydytojas Jakovas Voskoboinikovas nusižiūrėjo name Šermukšnių gatvėje. Netrukus gydytojas buvo "rekvizuotas" į Raudonojo Kryžiaus ligoninę, kuriai trumpai vadovavo, o vėliau čia dirbo 2-ojo terapinio skyriaus vedėju. Tad J. Voskoboinikovas nutolo nuo karinės medicinos, o tuo pačiu ir kuriamos karo ligoninės reikalų.

Šiandien jo sūnus, žinomas radiologas Rudolfas Voskoboinikovas apie tai, kaip buvo kuriama karo ligoninė Puodžių g. 11-ajame name, nieko negalėjo papasakoti.

"Aš tik 1947 metais gimiau, - tarsi atsiprašydamas pabrėžė jis. - Tėvo pasakojimuose tas namas nefigūravo, jis buvo atsidėjęs Raudonojo Kryžiaus ligoninės atstatymo reikalams".

Iš savo vaikystės ir jaunystės esu įsiminusi, kad susirgę klaipėdiečiai dėl kažkokių priežasčių norėdavo patekti būtent į tą karo ligoninę Puodžių gatvėje. Kai kurie nežinia kokiais keliais į ją ir būdavo paguldomi. Apie tai paklaustas R. Voskoboinikovas tvirtino, kad geriausios medikų pajėgos ir aparatūra telkėsi Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, o apie karo ligoninę mieste sklisdavo kalambūrinis atgarsis "poly parketnyje, vrači anketnyje" (grindys parketinės, daktarai - anketiniai). R. Voskoboinikovas spėjo, kad miestelėnai tenai norėdavo patekti ne dėl gydymo, o dėl maitinimo, kuris buvęs kur kas gausesnis nei Raudonajame Kryžiuje.

Kai paskelbus Lietuvos nepriklausomybę netrukus mūsų šalį apleido sovietų armija, liko tušti ir karo ligoninės pastatai. Netrukus čia buvo įkurtas Psichoneurologijos ligoninės padalinys. Šiuo metu Respublikinė Klaipėdos ligoninė sėkmingai įgyvendina projektą "Krizių intervencijos centro įkūrimas Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale". Projektas yra finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis. Bendra projekto vertė - 1,75 mln. litų. Iš jų Europos Sąjungos struktūrinių fondų dalis - 1,49 mln., valstybės biudžeto lėšų dalis - 263 tūkst. litų.

Na, o mes, klaipėdiečiai, turime galimybę pasigrožėti bene vieninteliu klasicistinio stiliaus statiniu mūsų mieste. Jis nuo pat XIX a. pr. nebuvo nei rekonstruotas, nei perstatytas.

BRĖŽINYS. Puodžių 11-ojo namo brėžinys buvo patalpintas Richardo Dethlefseno knygoje "Rytų Prūsijos miestų ir kaimų namai". Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų nuotr.