Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (225)

2011-12-19 00:01

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau dairysimės po Liepų g. 10-ąjį namą.

Šis pastatas gyveno ypatingus laikus, kai jo savininkas buvo komercijos patarėjas Leopoldas Aleksanderis, kreipęs dėmesį ne tik į namo fasadą, bet ir kūręs išskirtinę aplinką kieme su sodu.

Unikalus projektas

Kai L. Aleksanderis šį namą perpirko iš komercijos patarėjo našlės Maklein, kiemo plotas buvo padalintas į rekreacinę ir pramoninę zonas. Beveik visa "švarioji" zona buvo užsodinta sodu. Pramoninėje zonoje stovėjo įvairių dydžių mūriniai, fachverkiniai, mediniai statiniai, darbininkų gyvenamasis namas ir netgi lentpjūvė.

Istorikas Jonas Tatoris, studijavęs šią teritoriją, spėjo, kad čia galėjo būti ir nedidelė burlaivių statyklėlė. Didžiąją pramoninės zonos dalį užėmė pjautos medienos saugojimo aikštelė. Tarp pramoninės ir gyvenamosios zonų buvo iškastas pailgas vandens baseinas, per kurį buvo nutiestas tiltelis. Spėjama, kad tas baseinas atliko dvi funkcijas - buvo ir dėl grožio, ir dėl pramoninių technologijų.

1905 m. Klaipėdos plane matyti, kad šis sklypas buvo ilgas, nutįsęs net iki Laivogatvio (dabar Danės g.). Kai namą ir sklypą įsigijo L. Aleksanderis, jam tai, regis, nelabai patiko.

J. Tatoris Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos rankraštyne aptiko XX a. pr. paruoštą "pono bankininko Aleksanderio sodo Klaipėdoje projektą". Jis, matyt, buvo projektuojamas tuo metu, kai komercijos patarėjas rekonstravo ir namą. Nežinomo autoriaus sodas projektuotas pagal peizažinio parko pavyzdį: jo pasivaikščiojimo takai buvo vingiuoti, keliose vietose numatytos poilsio aikštelės. Sklypo gale suprojektuotas šešiakampis voljeras, kuriame L. Aleksanderis, matyt, norėjo laikyti povus ir fazanus. Kitame projekto variante voljeras patrauktas į sodo pakraštį, o sodo viduryje "pastatyta" skulptūra.

Per namo rekonstrukciją jį pailginus, nebeliko įvažiavimo į kiemą. Tad į L. Aleksanderio namus reikėjo įvažiuoti iš Laivogatvio.

Projektas, regis iki galo nebuvo įgyvendintas. Bet jis liudija didelį projektuotojo profesionalumą: buvo numatyti miesto bokštų apžvalgos taškai, medžių sodinimo vietos paskirtos taip, kad bokštai matytųsi nuo verandos.

Projekte buvo smulkiai surašytos ir įvairių gėlių sodinimo vietos, nes visoje Vokietijoje sodininko-daržininko profesija buvo reglamentuojama įstatymais - dekoratyvinius sodus projektuoti ir veisti galėjo tik specialų paruošimą turintys žmonės.

Įstabus interjeras

L. Aleksanderis lygiai taip pat kruopščiai buvo apsvarstęs ir namo interjerą. Pasak tyrinėtojų, Liepų g. 10-asis namas yra reikšmingas jugendo stiliaus architektūros paminklas. Šis stilius Europoje ir Klaipėdoje klestėjo labai trumpai - XX a. pr., tačiau yra palikęs ryškius pėdsakus. Pavyzdžiui, Rygoje yra išlikęs visas jugendo stiliaus architektūros kvartalas su būdingomis šiam stiliui interjero detalėmis - autentiškomis freskomis vestibiuliuose, įvijais laiptais su išlikusiomis kilimų tvirtinimo detalėmis ir t. t.

O mes Klaipėdoje šio stiliaus namą turime bene vienintelį. Jame - tik kelios autentiškos ar restauruotos interjero detalės. Dėl XX a. pabaigoje kilusio gaisro namo viduje buvo sumaitotos dar sovietmečiu restauruotos freskos, pano, medinės konstrukcijos ir t. t.

Ypač vertingas buvo 2002 m. tuometinio Lietuvos žemės ūkio banko Klaipėdos skyriaus pastangomis ir investicijomis atkurtas pirmojo aukšto interjeras. Visos vestibiulio plokštumos buvo apdailintos tamsiu medžiu. Šioje patalpoje buvo gausu drožinių, simbolinių figūrų. Štai laiptų turėklas užbaigiamas satyro galva, o laiptus saugojo iš medžio išdrožta, ant užpakalinių kojų sėdinti liūto figūra. Puošniai buvo įrengta svetainė. Lubose - kompozicija, vaizduojanti antikinės pavasario ir gėlių deivės Floros šventę.

Įdomus, bene vienintelis Lietuvoje išlikęs privataus banko interjeras. Banko kontoros patalpa padalinta tvorele. Už jos - ant paaukštintų grindų - bankininko darbo vieta. Po minėtojo gaisro naujieji pastato savininkai - bankas - pagal galimybes visa tai atkūrė.


AUTENTIŠKA. Vis dėlto name liko autentiškų vidaus interjero detalių - laiptų puošyba, liūto skulptūra.


FRESKOS. Po Liepų 10-ojo namo gaisro freskas reikėjo atkurti.

Funkcijos sovietmečiu

Politinio švietimo namai, "Žinijos" draugija, Marksizmo-leninizmo universitetas. Šias čia įsikūrusias ideologines funkcijas atlikusias organizacijas daugelis keikdavo. Ypač moterys, dirbusios "Trinyčiuose", Kojinių fabrike ar "Syriuje". Rūpi vaikus maitinti, išleisti į mokyklą ar pasitikti, o čia turi varyti klausytis politinformatorių "į liaudį nešamo partijos balso ar Leonido Brežnevo kalbų". Kartais netgi kai kurie "politinformatoriai" visai atvirai tyčiojosi, kai prievartine tvarka reikėjo studijuoti L. Brežnevo "tomus" - "Mažoji žemė", "Plėšiniai", "Atgimimas".

Tačiau tose ideologinėse įstaigose subręsdavo ir labai neblogų dalykų. Kai kurie "Žinijos" draugijos lektoriai savo paskaitose "varydavo" tokius dalykus, kurių nė su žiburiu nebūtumei radęs tuometinėje spaudoje, televizijoje ar radijuje. Dažnai prieš savo valią į Marksizmo-leninizmo universitetą "kelti idėjinio lygio" suvaryta inteligentija "apakdavo", kai koks lektorius iš baisiųjų namų - saugumo - pažerdavo tokių sovietinės gyvenimo realybės faktų, kad atrodydavo Sacharovo lygio disidentas kalba. Prasidėdavo diskusijos, svarstymai. Bet žmonės per daug neatviraudavo - gal sąmoningai provokuoja, kad paskui jau atskirai pakalbėtų. Tačiau apie drąsesniųjų "supakavimą" po pasisakymų šiame universitete neteko girdėti.