Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (176)

2010-11-22 00:01

Grįžęs iš Pirmojo pasaulinio karo pragaro, Jonas Aušra, patekęs į valstybinių ir tautinių reikalų sūkurį, atsidėjo visuomeninei veiklai. Ir ūkininkavo. Kad būtų arčiau tų visuomeninių reikalų, net persikraustė į Didžiuosius Berštininkus tęsti raštininko darbų. Čia jis sužinojo, kad ne vienas vokietis muitininkas išbildėjo į "faterlandą". Tad skubėjo užsirašyti jų vieton - juk taip trūko lietuvių valdiškose tarnybose.

Po trumpo apmokymo Jonas Aušra paskiriamas į Kulėšų muitinę, į galutinę iš Šilutės vedančio siauruko stotelę. Ir tampa lietuviškai kalbančiu valdininku. Taigi pasineria į naują, ne itin žinomą profesinę sritį ir iš pagėgiškio tampa Šilutės apskrities gyventoju.

Sužadėtuvės

Trisdešimtmetis J. Aušra tampa uoliu ir vertinamu valdininku. O visuomeniniai reikalai užpildo visą laisvalaikį. Atrodytų, draugystėms, jausmams vietos kaip ir nelieka...

Tad daug kas nustebo, kai 1921 m. lapkričio 27-osios "Balso" laikraštis paskelbė apie Mėtos Kandšaitytės ir Jono Aušros sužadėtuves. Kaip dorybingose lietuvininkų šeimose buvo priimta, savo dukters sužadėtuves tame pačiame laikraštyje patvirtino ir josios tėvai: "Susižadėjimą savo dukters Mėtos su muitinės vedėju Jonu Aušra iš Kolėšų šituomi apsakome. Ūkininkas Kandšat ir žmona."

O jau 1922-ųjų gegužės 7-osios "Balse" buvo išspausdinta jaunosios Aušrų šeimos padėka: "Už Laiminimus ir išrodytus Pabojimus mūsų Westuwėms sakome wisiems širdingą Dėką. Jons Aušra ir Žmona Mėta gim Kandšaitytė."

Ir... kita Mėta

Pasak Astridos Petraitytės, apie J. Aušrą parašiusios knygą "Minjotų Donkichotas", kita Mėta iš Šlepikų, išgirdusi apie J. Aušros vedybas, lengviau atsiduso: septyniolikmetė ūkininkų Šimkų duktė manė, kad baigsis Jono erzinimai, kad kai užaugsianti būsianti jo pati... Ar ji tuomet galėjo nuspėti, kad vis dėlto taip ir nutiks. Ir netgi labai netrukus.

O vedęs Jonas Aušra su žmona sukosi savo lizdelį. Netrukus jame Kulėšiuose jau krykštavo Jonukas Gediminukas.

Po Klaipėdos prijungimo 1923-aisiais, be daugelio kitų dalykų, buvo panaikinta ir siena tarp Klaipėdos krašto ir Lietuvos. Vadinasi, tapo nebereikalinga ir muitinė Kulėšiuose. Kaip jau prityręs muitininkas J. Aušra buvo pakviestas dirbti Klaipėdos muitinėje. Į Klaipėdą atvyko su šeima ir nuomojosi butą Aukštojoje gatvėje.

J. Aušra draskėsi tarp muitininko tarnybos, visuomeninių reikalų ir vis labiau dėl džiovos silpstančios jaunosios žmonos. Nors jėgos vis labiau ją apleisdavo, bet ši stengėsi savo vyrą palaikyti visuose tarnybiniuose ir visuomeniniuose reikaluose. Ir netgi į Klaipėdos šaulių būrį, kurio pirmininkas buvo jos vyras, įstojo. Tad, kai 1924 m. vidurvasaryje Mėta Aušrienė iškeliavo anapus, pirmiausiai "Keleivio" laikraštyje buvo spausdinta tokia užuojauta: "Dėl mirties mūsų būrio pirmininko žmonos šaulės M. Aušrienės reiškiame jam gilios užuojautos. Klaipėdos būrio šauliai." Ir jau po laidotuvių: "Kurie užjautė, mirus mano žmonai Mėtai, pagelbėjo, dalyvavo laidojant, siuntė taip gausingai vainikus, ypačiai kunigui Gailiui už jo raminančius žodžius, sakytus prie jos kapo, taip ir šaulių chorui už giedojimą, Tėveliams ir Giminėms sakau širdingiausią Dėką. Jons Aušra, sūnus Jons Gedminukas." O tas Jonukas dar ant rankų nešiojamas...

Matyt, tiems nelaimingiems 1924 m. dar nesibaigus, J. Aušra kur nors buvo šlepiškį ūkininką Šimkų susitikęs. Gal ūkininkas, o gal pats Aušra savo juokus dėl jo dukters Mėtos kaip būsimos pačios prisiminė. Faktas tas, kad Šimkus, jau pats našlys, su Mėtuke atvažiavo į Klaipėdą našlio aplankyti. Mėtai - 20, našliui - 34-eri... Namuose rado ir Joną, ir Jonuką, kurį ant kelių laikė senoji Aušrienė. Ir, regis, mažasis Jonukas tapo piršliu: ant žemės močiutės pastatytas ir paragintas parodyti, kaip vyrai vaikšto, šis, ištiesęs rankas tiesiai prie Mėtos nukrypavo, tardamas "mama". Jaunoji, kaip ir tikroji mama, irgi Mėta tai priėmė kaip apvaizdos ženklą. "Būsime drauge",- apsisprendė ji. O tam pritarė ne tik senasis Šimkus, visa Aušrų giminė, bet ir pasaulį apleidusios Mėtos Kandšaitytės tėvonija. Pas juos, savo pirmosios Mėtos tėvelius, J. Aušra nusivežė Mėtą antrąją dar prieš vestuves... Ir nuo tada Kandšaičiai buvo vieni artimiausių Jono ir Mėtos Aušrų šeimos giminaičių.

Anonsas

Na, o kaip Jonas ir Mėta Aušros sukosi naujos šeimos lizdą - kitą pirmadienį. Taip pat - ir apie tai, kaip atrodė tuometinės Klaipėdos muitinės darbas; kaip žmonės bandė apgauti muitininkus beveik prieš 100 metų; kaip Jonas ir Mėta Aušros rengdavosi į Klaipėdos aukštuomenės balius.