Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (164)

2010-08-23 00:01

1972 m. Klaipėdos celiuliozės ir popieriaus kombinate (CPK) stojo nauja era, nes į kombinatą turėjo būti parvežta moderni kartono gamybos mašina, su kuria susipažinti į Didžiąją Britaniją, Bristolio Šv. Onos fabriką, buvo išsiųsta keturių CPK žmonių delegacija.

1972 m. apie keliones į "supuvusio kapitalizmo" šalis galėjai tik svajoti ir sapnuoti. O čia - net dviejų mėnesių stažuotė. Jos klaipėdiečiams pavydėjo ne tik CPK bendradarbiai, bet turbūt ir didžioji dalis klaipėdiškių, kurie vienaip ar kitaip apie tai sužinojo. Juk buvo taip smalsu, kaip žmonės ten, už "kordono", gyvena.

Pradėjusi ruoštis kelionėn į Britaniją delegacija pirmiausiai pasigedo lagaminų. Parduotuvėse net kartoninių su žiburiu nerasi... Prekybos valdybos viršininkas Arkadijus Lichtinšainas davė komandą leisti į prekybos bazę CPK vyrams įsisukti. Bet ir bazėje pasirinkimo nebuvo.

"Visi keturi nusipirkome vienodus, talpius", - ir šiandien pasiruošimo kelionei detales puikiai prisimena G. Albrechtas.


ŠEIMA. Chemijos pramonės specialisto ir vokiečių kalbos mokytojos Jonės ir Gyčio Albrechtų šeimoje išauginti dar du Albrechtukai.

Studijos Anglijoje užsitęsė

Vyresniosios kartos žmonės puikiai mena, kaip buvo rengiami keliauninkai, išsiruošę net ir į "soclagerio" šalis. Visa grupė, susiruošusi, tarkim, į Lenkiją ar Vokietijos Demokratinę Respubliką, kelios dienos prieš išvykstant būdavo sukviečiama krūvon ir partijos ar profsąjungos veikėjas apšviesdavo protus, kaip elgtis už "kordono".

Pirmiausiai, žinoma, buvo perspėjama vengti bet kokių kontaktų su tos šalies žmonėmis - esą visur tarybinių žmonių tyko provokatoriai, siekiantys tarptautinių skandalų ar norintys įtraukti juos į antitarybinę veiklą. Būdavo suteikiama ir informacija, ką galima vežtis ir ko ne. Tačiau nepaisant visų pamokslų, daugelis keliauninkų vis tiek rizikuodavo vežtis ikrų, cigarečių, net tranzistorinių radijo imtuvų, lygintuvų, kad galėtų juos parduoti. Prieš kelionę iškeičiamų 10 rublių tikrai nepakakdavo nei į "riebesnį" filmą nueiti, nei kokioje kavinėje kad ir prie alaus butelio pasėdėti. Juokingai atrodydavo tarybiniai turistai, užgriuvę kokią kavinę, ir užsisakę buteliuką alaus dešimčiai žmonių...


ŠOKĖJAS. Nors jaunystės pomėgiai šokti tautinius šokius labai nutolę, tačiau ir šiandien G. Albrechtas garsėja kaip nepakartojamas šokių partneris įvairiose vakaronėse.

CPK delegacijai taip pat buvo surengtas instruktažas. Bet ne Lietuvoje, o jau Londone - SSRS prekybos ir pramonės atstovybėje. Ketveriukei nebuvo pirštu grūmojama, kad su anglais nekalbėtų, nes tai darbo procese buvo neišvengiama... Be to, klaipėdiškiams buvo paskirta ir vertėja - estų kilmės Silvija, ištekėjusi už brito. Šventadieniais klaipėdiečiai galėjo savarankiškai vaikščioti po Bristolį.

"Mums labai pasisekė dėl to, kad tada prasidėjo labai šilti orai ir fabriko profsąjungos bosai pareikalavo, jog darbininkams būtų suteiktos atostogos", - pasakojo G. Albrechtas.

ATŽALA. Albrechtų pirmagimis Vygis Nemuno g. 2A bendrabučio kambaryje, kuriame sulaukė kelių savo gimtadienių.

Bristolio Šv. Onos fabrike, kaip ir Klaipėdos CPK, buvo dirbama trimis pamainomis nepertraukiant gamybos ir poilsio dienomis. O dėl tų šiltų dienų buvo nuspręsta, kad vienu metu visi išeina atostogauti. Tai reiškė, kad klaipėdiškiai nebeturės galimybės gilintis į kartono mašinos veikimo principus. Fabriko vadovybė pasirūpino autobusėliu svečiams ir išlydėjo į kelionę po Didžiąją Britaniją.

"Aplankydami celiuliozės ir kartono bei popieriaus gamyklas iki pat Edinburgo važiavome. Kelionė buvo vertinga ir profesiniu, ir pažintiniu požiūriu. Didelį įspūdį padarė žinia, kad bet kas, pervažiavęs Škotijos sieną ties Gretna-Green miesteliu, gali apsilankyti pas vietinį kalvį, kuris, nereikalaudamas jokių dokumentų, gali sutuokti poras. Įdomiausia tai, kad toji santuoka galioja", - juokėsi G. Albrechtas ir pabrėžė, kad nė vienas iš delegacijos tokia unikalia galimybe nepasinaudojo.

Klaipėdiečiams kišenpinigiams buvo skirta po 100 svarų sterlingų.

"Mes svarais nesišvaistėme - taupėme lauktuvėms. Nakvynė nekainavo - buvome apgyvendinti fabriko apsaugos viršininko name. Kiekvienas turėjome po miegamąjį. Mus maitino fabriko valgykloje taip pat nemokamai. Ir netgi paragindavo nueiti į kokią užeigą pavalgyti, nes išlaidas būtų apmokėję. Bet mes tokiu vaišingumu nepiktnaudžiavome. Gal kokį kartą greta tradicinių angliškų patiekalų buvome užsisakę butelį vyno. Tad tie šimtas svarų liko nepaliesti. Už juos nusipirkau komplektą spalvingų marškinių, kokių pas mus nebuvo, sūnui pripirkau drabužių, Jonei - kostiumėlį iš moherio. Na, ir kramtomosios gumos, kurios pas mus dar nebuvo galima nuspirkti", - apie materialines gėrybes, parsivežtas iš Anglijos, pasakojo ponas Gytis.

Netrukus po to, kai delegacija grįžo iš Britanijos, kartono mašina "Inverform" dalimis buvo pradėta vežti į Klaipėdą. 1973 m. ji buvo galutinai sumontuota ir pradėta leisti produkcija.