Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (160)

Klaipėdos celiuliozės fabrikas buvo pastatytas labai patogioje vietoje - turtingo mediena Nemuno baseino žiotyse. Tad pigiu vandens keliu žaliava pasiekdavo fabriką ir nuosavoje jo krantinėje į jūrų garlaivius buvo pakraunama produkcija. Tuo Klaipėda pritraukdavo kur kas daugiau klientų nei analogiškos Tilžės ir Ragainės įmonės.

Bendrovės steigėjai tikėjosi gerų pajamų. Tačiau pirmieji darbo meto buvo sunkūs. Mat fabriko statyba atsiėjo daugiau nei planuota, trūko kvalifikuotų darbininkų. Susirūpinę verslo perspektyva akcininkai didino bendrovės kapitalą, keitė fabriko vadovybę. Galiausiai iš Hanoverio į Klaipėdą perkėlė bendrovės būstinę. Matyt, tuomet fabriko vadovai ir apsigyveno šiandieninės Nemuno g. 2a name.

Bėgant metams, fabrikui priklausė 11 pastatų, kuriuose buvo 51 butas. Buvo periodas, kai fabrikui priklausė net 35 hektarai teritorijos, kurioje buvo ir pastatai, ir medienos sandėliai po atviru dangumi. 1928 m. užbaigus įmonės rekonstrukciją, ėmė stigti vietos medienos atsargoms laikyti. Todėl 1930 m. buvo įsigytas greta esantis pramoninis sklypas. 1940 m. bendras fabrikui priklausiusios žemės plotas jau sudarė daugiau nei 42 hektarus. Net karo metais celiuliozės fabrikas augo toliau. Buvo įsigyti du sudvejinti žemės sklypai tarnautojų butams statyti.

Celiuliozės fabrikas turėjo ir savo laivyną - "Bavaria", "Borusia" bei buksyrą "George" - produkcijai pergabenti. 1943 m., kai griaudėjo Antrasis pasaulinis karas, celiuliozės fabrikas lyg niekur nieko dirbo. Čia baržomis "Hoffnung", "Heinrich" ir lichteriu "Neptun" buvo gabenama mediena ar jos žaliavos. Įmonė turėjo ir nuosavą geležinkelio atšaką, o visoje teritorijoje buvo nuosavas siaurojo geležinkelio tinklas.

Stambiausi medienos tiekėjai Klaipėdos celiuliozės fabrikui buvo kunigaikštis Oginskis (Rietavas), grafai Pliateris (Švėkšna), Volmeris (Vėžaičiai, Radvietis), Tiškevičius (Kretinga). Medieną fabrikui stambiomis partijomis gabeno ir pirkliai Jankelis bei Feifelis Javšicai (Jawshitz), Aizikas Eilbergas.

Klaipėdoje verdama celiuliozė dėl kokybės buvo pelniusi tarptautinės rinkos pripažinimą. Tačiau fabrikas turėjo ir konkurentų - gamyklas Suomijoje, Vokietijoje (Ragainės ir Tilžės fabrikai). Tačiau ypatingą nerimą keldavo Kanados celiuliozės pramonė, kuri JAV rinką verste užversdavo labai pigia celiulioze. Ir Klaipėdoje gaminama celiuliozė ėmė prarasti klientus - popieriaus ir kartono gamybos koncernus - JAV. O 1924 m. pagal celiuliozės eksporto iš Klaipėdos kiekius JAV buvo pirmoje vietoje.

Celiuliozė didelėmis partijomis buvo gabenama ir į Angliją, Ispaniją, Prancūziją ir netgi Argentiną. Taigi Klaipėdos celiulėzės fabrikas tikrai buvo garsus ne tik Europoje, bet ir Amerikos žemynuose. 1938 m. rudenį ir 1939 m. vasarą fabriką nusiaubė du dideli gaisrai. Bet patirtus nuostolius kompensavo draudimo bendrovės.

Karo metais į vermachtą buvo pašaukta 600 fabriko darbininkų ir tarnautojų. Tačiau įmonė trimis pamainomis dirbo toliau. Trūkstant darbo jėgos, fabriko teritorijoje atsirado svetimšalių darbininkų stovykla, talpinusi 250 žmonių. 1943 m. birželyje joje gyveno 180 darbininkų. O tuo metu fabrike darbavosi arti 700 žmonių, tarp kurių - 115 moterų (105 - vietinės, 10 - svetimšalių).