Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (120)

2009-10-05 12:00

"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones.

Šiandien toliau dairysimės buvusioje Mergaičių gatvėje (dabar Turgaus aikštė).

Būsto užkariavimo istorija

Kai Donatos Petravičiūtės-Grajauskienės tėvelis Petras Petravičius 1950 m. iš Kaltinėnų atvažiavo į Klaipėdą dairytis, kur ir kaip įsikurti, tuščių butų jau nebebuvo. Pradžioje įsiprašė gyventi nuomininku pas žmones Aukštosios gatvės name. Kai šeimą į Klaipėdą atsivežė (kas norės kertę trims nuomoti), dėl gyvenamojo ploto pradėjo valdiškų namų slenksčius minti.

Namų valdyboje jam pasiūlė apžiūrėti Mergaičių g. 10/11 namo kepyklą. Jeigu susiremontuos, tai ir turės kur glaustis.

"Į tą kepyklą per griuvėsius tik ant kelių įšliaužti galėjai. Tai ir tempėme griuvenas lauk, kol atlaisvinom plotą. Net grindų nebuvo. Plytomis išsigrindėme, nes pinigų lentoms neturėjom. Tik po kelerių metų grindis susidėjome", - pasakoja D. Petravičiūtė-Grajauskienė.

Kadangi šeimyna atkariavo labai nedidelį kepyklos plotą, neturėjo vietos daiktams susidėti. Tada apsižiūrėjo, kad apačioje užgriuvusio rūsio esama. Iš jo šlamštą išnešę ir "sklepą" apturėjo.

"Tuomet juk šaldytuvų dar nebuvo. Rūsyje laikydavome produktus, žiemai agurkų statinę užsiraugdavome, kopūstų prisičekavodavome", - sakė ponia Donata.

Tuomet visa Klaipėda agurkus raugdavo, kopūstus žiemai čekavodavo, bulvių maišus į rūsius tempdavo ir rūpestingai maišais apklostydavo, kad per žiemą neperšaltų. Žiemą į turgų bulvių vežti niekas nerizikuodavo - kas sušalusias pirks?

Kaimynai

Kaimynystėje, Turgaus a. 27-ajame name gyveno Žiobakų šeimyna, auginusi dukrelę Reginą, kurią Eugenijus Ivanauskas nusižiūrėjo. Iki sužibant jo kaip dainininko žvaigždei, kartu su Povilu Grajausku daug kartų teko vestuvėse paplušėti. Povilas - akordeonu, smuiku ar triūba, o Eugenijus - saksofonu grodavo.

"Gerai mums išeidavo", - sakė ponas Povilas.

Netrukus po Grajauskų vestuvių ir Eugenijus su Regina savąsias atšoko. Tad toliau draugystė tęsėsi jau šeimomis. Ji nenutrūko ir tuomet, kai Turgaus a. 25 ir 27-ojo namo gyventojus į Debreceno gatvę, kuri tuomet, 1969 metais, taip dar nesivadino, kraustė.

"Išsikraustydami verkėme", - sakė ponas Povilas. Bet verkė ne iš liūdesio, o iš džiaugsmo, kad pagaliau žmoniškuose butuose gyvens.

Pasmerkti nugriauti

Na, o Mergaičių g. 8/9 (Turgaus a. 21) name žmonės, tarp jų - ir Skripkauskų šeima, gyveno iki 1974 m., kai namas buvo pradėtas restauruoti. Apirusio, apgriuvusio pastato čiabuviai labai džiaugėsi iš čia iškraustomi į naujai pastatytų namų kvartalus su voniomis, centriniu šildymu ir kitomis civilizacijos gėrybėmis. Tačiau šito namo, kaip ir viso Mergaičių gatvės kvartalo, galėjo ir nebelikt.

Anot architekto Edmundo Andrijausko, prisipažinusio, jog yra tiesiog įsimylėjęs šią gatvelę ir joje esančius namus, 1968 m. gruodį Turgaus a. 25, 27 ir aplinkiniai namai turėjo būti nugriauti. Šis darbas jau buvo pradėtas, tačiau tuo metu Klaipėdoje jau buvo buriami restauratoriai, kurie apsižiūrėjo, kad po restauracijos puikiausiai galėtų įsikurti pradėtuose griauti namuose. Tad 1969-ųjų sausį šių namų griovimas buvo sustabdytas.

Turgaus a. 25 namas buvo pirmasis Klaipėdoje restauruotas pastatas. Antrasis tokios laimės sulaukė 27-asis. Kai Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininku dirbti pradėjo šviesaus atminimo Alfonsas Žalys, senųjų namų restauravimas ir rekonstrukcija buvo pradėta vykdyti sistemingai. Šiandien, džiaugdamiesi senamiestyje išlikusiais senaisiais namais, turėtume nukelti kepures dideliems restauracijos entuziastams architektui Juozui Puzonui (jis tapo pirmuoju restauracinių dirbtuvių Klaipėdoje vadovu) bei konstruktoriui Kostui Frankui.

Turgaus a. 25-asis namas, specialistų nuomone, Frydricho miesto turgaus aplinkoje buvo pastatytas vienas pirmųjų - apie 1765 m. Tai buvo mūrinis valstiečio namas su dviem galais, o per vidurį priemenė ir kaminas - virenė (žemaičių kaimiečių namams būdinga gyvenamųjų namų patalpa, naudojama kaip virtuvė). Darant archeologinius tyrimus nustatyta, kad namas išgyveno tris gaisrus, po kurių buvo atstatomas. Paskutinis šio namo šeimininkas prieškariu buvo Šmitas, kuris vertėsi duonos ir bandelių kepimu. Dar karštos bandelės ir ką tik iš krosnies ištraukta duona dviračiais buvo išvežiojami jų užsisakiusiems miestelėnams. O turgaus prekeiviai kepinių galėjo įsigyti čia pat veikusioje parduotuvėlėje. Pats namo šeimininkas, matyt, gyveno 25-ojo namo priestate, pažymėtame 27-uoju numeriu.

Turgaus a. 25-asis namas jau yra žymus ir tuo, kad jame 1988 m. liepos 6-ąją įvyko pirmasis sąjūdiečių susirinkimas.

"Restauracinių dirbtuvių viršininkas atostogavo, tai mudu su Vytautu Šliogeriu tokiu momentu pasinaudojome ir sukvietėme sąjūdiečius į šio namo pastogę", - sakė E. Andrijauskas.

Šiandien šiame name gimsta naujausi Klaipėdos užstatymo architektūriniai projektai.

Keletas štrichų iš interneto

Redakciją džiugina, kad internetiniame "Vakarų ekspreso" puslapyje "Akvarelių" komentaruose kartas nuo karto atsiranda labai vertingų pastebėjimų. Juos parašo ir buvę klaipėdiečiai, dabar gyvenantys toli nuo Lietuvos. Jau ne pirmą kartą atsiliepė ponas Horstas iš Vokietijos.

"Buvo įdomu skaityti, nes ir aš nuo 1949 m. lankiau 4-ąja vidurinę mokyklą, buvau Irenos Skripkauskaitės klasiokas. Be manęs dar trys klasiokai gyvena Vokietijoje. Iki 1948 m. gyvenau Daržų ir Laukininkų (dabar Tiltų) gatvių sankryžoje, "Sojuzutil" firmos teritorijoje. Atsimenu, kokia skani buvo kaimiečių kepta duona, parduodama turguje. Skaitau ir prisimenu savo vaikystę Klaipėdoje. Ačiū", - rašė ponas Horstas.

O štai ponia Virginija pasidalino labai sodriu pokarinės Klaipėdos turgaus štrichu: "Kelis metus po karo į turgų atvažiuodavo lietuvininkės, šišioniškės, orios moterys brangaus šilko skaromis. Ant vežimo - lentynėlės, ant jų produktai. Bet jos dingo. Atsirado prekės iš "didžiosios tėvynės" - maišų maišai saulėgrąžų. Liurlino "armoškės", skambėjo "frontovikų" dainos. Man įdomesnis būdavo sendaikčių turgelis kitoje pusėje, už mokyklos tvoros. Kokių gražių vokiškų daiktų jame būdavo! Tėvai pirko ten akmens masės indus uogienėms, fotelius, spintą, etažerę. Po pamokų ten paslampinėdavau."

Taip namai Mergaičių gatvėje atrodė 1969 m.

Anonsas

Kitą pirmadienį keliausime į Liepų g. 27-ąjį namą.

Kas ir kokiomis sąlygomis jame gyveno prieškariu?

Kaip tą namą įsigijo lietuvybės puoselėtojas Martynas Toleikis?

Kas name įsikūrė pokariu?

Kai kuriuos jame gyvenusius žmones jau susiradome, o kitus prašytume atsiliepti tel. 493435 arba el. paštu [email protected]

Akcija

"Vakarų ekspresas" skelbia akciją, kurios metu knygą "Klaipėdos akvarelės" bus galima įsigyti už itin mažą kainą. M. Mažvydo al. 3 knygą galima įsigyti net 24 proc. pigiau - tik už 34,88 Lt (buvusi kaina - 46 Lt). Negana to, darbo dienomis nuo 10 iki 11 val. perkantieji knygą gaus ir autorės autografą, dedikaciją.

Gražina JUODYTĖ