Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (112)

"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones.

Šiandien toliau varstysime Bachmano dvaro pastatų duris, kur pokariu įsikūrė Žemės ūkio technikumas. Jis buvo galinga žemės ūkio kadrų kalvė su didele
moksleivių praktikos baze, vadinama tarybiniu ūkiu. Šiandien apie tai, kaip jis atrodė vieno pirmųjų šio technikumo absolventų - rašytojo Kazio Sajos - akimis.

"Klumpės"

Nors šioje mokymo įstaigoje Lietuvos kolūkiams ir tarybiniams ūkiams buvo paruošti, ko gero, šimtai agronomų, mechanizatorių, zootechnikų, bene garsiausias šio technikumo auklėtinis - rašytojas Kazys Saja. Ir, žinoma, jis garsus ne pasiekimais agronomijoje ar mechanizacijoje.

K. Saja svajojo stoti į Klaipėdos jūreivystės mokyklą, kurioje - bendrabutis, maistas ir drabužiai nemokami, bet aplinkybėms susiklosčius, svajonės taip ir neįgyvendino. Atvažiavo mokytis į Laukų ūkio technikumą, kuriame irgi - bendrabutis, maistas ir šiokios tokios drapanos. Žemės ūkio technikumą jis baigė 1952 m. Vadinasi, buvo pirmųjų technikumo laidų absolventas.

"Vakarų ekspresas" dėjo daug pastangų "iškasti iš po žemių" K. Sają. Tačiau jis, nusipirkęs sodybėlę kažkur Dzūkijoje, nereagavo nei į telefoninius skambučius, nei į elektroninius laiškus. Tai vietoje gyvo pašnekovo pasinaudosime jo pirmąja knyga "Klumpės", išleista 1956 m.

Pokarinis dvaras

"Mūsų technikumas atrodo vargingai. Anksčiau čia buvo kažkokio Bachmano dvaras, o kitame korpuse - beprotnamis. Per karą čia viskas buvo išlaužyta, išgriauta. Dabar po truputį atstatinėja, remontuoja. Patys moksleiviai deda langus, grindis, dažo sienas. Beprotnamis dar tebėra be stogo, o žemesniuose aukštuose jau gyvena žmonės... Mes, stojantieji, kol kas miegame daržinėje ant šieno. Jeigu išlaikysime egzaminus, priims į bendrabutį", - rašė K. Saja.

Beje, būsimasis rašytojas stoti į technikumą atvažiavo su suklastotu mokslo baigimo pažymėjimu. Su bičiuliu iš kaimo Pranu Rupeika nusprendė, kad Kaziui, nebaigusiam reikalingų klasių ne dėl to, kad tinginys, o todėl, kad našlaitis (priglaudę šeimininkai apie piemenuko mokslus nieko girdėti nenorėjo), tiks ir to Pranuko mokslo baigimo pažymėjimas.

K. Saja savo knygoje rašė, kad kartu su draugu Pranu sėkmingai išlaikė svarbiausius lietuvių kalbos ir matematikos egzaminus. Ypač daug stojančiųjų nubyrėjo per matematikos egzaminą. Sunkiau jam buvo su rusų kalba - diktantą parašė trejetui, o "rusų kalbos mokytoja iš gramatikos daug nekamantinėjo - pakalbino kiekvieną rusiškai, šio to paklausinėjo ir parašė pažymį - trejetą ar ketvertą".

Bendrabutis

Pasak rašytojo, išlaikius egzaminus, jiedviem su Pranu buvo paskirtas ir bendrabutis. Toje pačioje berniukų prieglaudoje, įkurtoje Sofijos Ursulos Goes Bachman testamente išreikšta valia. Vėliau čia buvo Klaipėdos muzikos mokyklos (dabar - Stasio Šimkaus konservatorija) moksleivių bendrabutis, o pokariu čia gyventi galėjo Žemės ūkio technikumo dėstytojai ir moksleiviai.

"Bendrabučio komendantas mudviem su Pranu parodė didžiulį kambarį. "Va, čia gyvensit",- pasakė. "O kur gausim lovas?" - paklausė Pranas. "Lovų kol kas trūksta", - atsakė komendantas. "Bet judu, rodos, meistrai?" - pasižiūrėjo į savo knygelę. "Na, taip, iš amatų mokyklos... Jums loveles reiks patiems pasidirbinti." "Aš visai ne stalius", - pasakė K. Saja. Lovą gavo. O štai Pranas neišsiteiravo, kur lentų toms lovoms prasimanyti. Technikumo antrakursis prisipažino, kad lentas nuo daržinių plėšė, o vinių kas kur susikombinavo. Pranas lovos taip ir nepasidirbino. "Lovoje miegame dviese. Pranas ir taip dvigubai stambesnis už mane, o kai įmigęs susapnuoja muštynes, aš visai iškrentu lauk", - taip mokslų pradžią ir buitį technikume aprašė rašytojas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras K. Saja.

Vėliau Žemės ūkio technikumo, buvusio Bachmano dvaro teritorijoje išaugo tarsi ir Klaipėdos priemiestis. Čia buvo statomi modernūs tuo metu gyvenamieji namai, kuriuose įsikurdavo technikumo dėstytojai, ūkio darbuotojai. Beje, daugelis šios mokymo įstaigos tarnautojų lizdus susisuko ir išlikusiuose dvaro ūkiniuose ar samdinių gyventuose pastatuose. Gyvenamuoju namu tapo ir berniukų prieglaudos pastatas.

Anonsas

Kitą pirmadienį iš Klaipėdos pakraščių vėl persikelsime į miesto centrą - J. Zembrickio gatvę.

16-uoju numeriu pažymėtame šios gatvės name gyvena ponai Irena ir Valentinas Greičiūnai. Ponia Irena 1940 m. gimė Klaipėdoje. Kokiu būdu po Klaipėdos anšliuso joje užsiliko lietuvių? Ką jie čia veikė? Kas J. Zembrickio g. 16-ajame name gyveno prieškariu?

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portalo internete www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti paspaudę nuorodą "Miesto istorijos". Apie jau išleistą knygą galite paskaityti, paspaudę nuorodą "Klaipėdos akvarelės".

Gražina JUODYTĖ