"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones.
Šiandien toliau skverbsimės į Bachmano dvarą, kuris nuo sovietmečio tebevadinamas žemės ūkio technikumu, nors čia jau seniai karaliauja Klaipėdos verslo ir
technologijų kolegija bei daugybė firmų firmelių, įsikūrusių galingo dvaro liekanose ar sovietmečiu pristatytuose namuose.
Marmuro ir freskų paieškos
Iš kalbintų žmonių nepavyko sužinoti, kurios Bachmanų kartos atstovai Lietuvai atgavus nepriklausomybę čia buvo atvažiavę ieškoti pranykusios dvaro didybės. Pasak jau ankstesnėje "Akvarelėje" minėtos žemės ūkio technikumo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojos Vandos Stonienės, atvykusi apie 80 metų amžiaus Bachmanaitė veržėsi apžiūrėti išlikusių pastatų. Ir buvo didžiai nusivylusi tiek pasikeitusia namų išore (priestatai, antstatai), tiek vidumi, kuriame neberado nei marmuro, nei ąžuolo ar raudonmedžio inkrustacijų.
"Matyt, ji turėjo vilčių pretenduoti į buvusią nuosavybę, tačiau, viską apžiūrėjusi, nusprendė, kad tai beviltiška. Viską atstatyti ir perstatyti reikėtų didelių lėšų, o moters amžius jau nebūtų leidęs aprėpti tokius plotus, netgi jei ir būtų turėjusi milijonus", - darė išvadą ponia Vanda, dabar apgailestaujanti, kad praleido progą su ta moterimi daugiau pabendrauti.
Pasak jos, į dvarą buvo atbildėjusios dar dvi kažkelintos Bachmanų eilės palikuonės. Jas labiausiai domino freskos.
"Žinoma, jų nė žymės nebuvo likę. Tos vokietaitės džiaugėsi bent aptikusios kažkokius neišrautus kablius, ant kurių, pasak jų, tos freskos buvusios pritvirtintos", - pasakojo V. Stonienė.
Apie Bachmanų palikuonių vizitus dvare bandėme išsiteirauti ir ilgamečio žemės ūkio technikumo, o dabar Verslo ir technologijų kolegijos direktoriaus Artūro Kyguolio. Jis prisiekė apie juos nieko nežinąs.
"Jeigu tos palikuonės ir buvo atvažiavusios, žemės ūkio technikumas jau buvo išskaidytas, daugelis patalpų privatizuotos, tad vieno "viršininko" ant visų pastatų jau nebebuvo. Jos galėjo vaikščioti ir bendrauti su tuose pastatuose dirbančiais ar gyvenančiais žmonėmis. Prasidėjus privatizacijai važiavau į Gargždus, nes tuomet priklausėme Klaipėdos rajonui, ir klausiau paveldosaugininkų, ar yra pretenduojančiųjų į išlikusį turtą. Man buvo pasakyta, kad jie tokių žinių neturi, ir leido mums pradėti privatizacijos procesus", - sakė ponas Artūras.
Jis yra šventai įsitikinęs, kad tikrasis dvaras buvęs ten, kur, anot istorikų, buvo berniukų prieglaudos pastatas. Pasak A. Kyguolio, patalpos, išdėstytos tarsi menės, sraigtiniai laiptai ir prabangos likučiai, kai jis čia pradėjo dirbti prieš keliasdešimt metų, jam diktavo kitokias mintis nei istorikų tyrinėjimai.
Berniukų prieglauda
 |
| OBELISKAS liudija apie kilnų Sophia von Goes Bachmann gestą XVIII a. pabaigoje. |
Ji kelis kartus tekėjo. Paskutinis vyras buvo našlys pulkininkas Peteris Johannas Emstas von Goes, turėjęs penkis vaikus. Neturėjusi įpėdinių Sophia Ursula von Goes 1778 m. ir 1795 m. testamentais visą savo turtą - Bachmano ir Lindenhofo dvarus bei Lapiniškių mišką - užrašė Neturtingų berniukų auklėjimo įstaigai. 1798 m. našlės idėją palaimino karalius, papildęs jį nuostata, kad krašto valdžia privalo prižiūrėti įstaigos veiklą.
1799 m. našlei mirus, testamentą užprotestavo jos giminaičiai, tačiau jis jau buvo įsigaliojęs. Janinos Valančiūtės studijoje "Bachmano dvaro sodyba" knygoje "Klaipėdos dvarai" minimos kelių buvusių von Goes vyrų pavardės, tarp kurių Bachmano pavardės nėra. Tačiau ant obelisko, statyto 1889 m., geradarei atminti užrašyta "DEM ANDEKEN DER FRAU GOESE BACHMANN". Jis ir šiandien stovi priešais berniukų prieglaudos namą. Tiesa, XIX a. pabaigoje statytas juodo marmuro obeliskas buvo nudaužtas ir daugelį metų voliojosi Bachmano dvaro pakalnėje. Gal kas žino, kieno iniciatyva ir kuriais metais jis buvo atstatytas?
Anonsas
Kas berniukų prieglaudos pastate įsikūrė 1923-1939 metais?
Ką Bachmano dvare veikdavo Klaipėdos muzikos mokyklos auklėtiniai 1923-1939 metais?
Kokiais tikslais čia lankydavosi kompozitorius Stasys Šimkus?
Ką ošia senieji dar nuo dvaro didybės išlikusių alėjų medžiai?
Knyga
"Vakarų ekspreso" redakcijos Klientų aptarnavimo skyriuje (M. Mažvydo al. 3) dar galima įsigyti knygą "Klaipėdos akvarelės". Ji parduodama ir uostamiesčio knygynuose.
Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portalo internete www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti paspaudę nuorodą "Miesto istorijos". Apie jau išleistą knygą galite paskaityti, paspaudę nuorodą "Klaipėdos akvarelės".
Gražina JUODYTĖ
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi populiarus
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą