Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (109)

2009-07-27 12:00

"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones.

Šiandien toliau skverbsimės į Bachmano dvarą, kuris nuo sovietmečio tebevadinamas žemės ūkio technikumu, nors čia jau seniai karaliauja Klaipėdos verslo ir
technologijų kolegija bei daugybė firmų firmelių, įsikūrusių galingo dvaro liekanose ar sovietmečiu pristatytuose namuose.

Akvarelė

Deja, neaptikau jokių duomenų, kas ir kaip dėjosi Bachmano dvare, kai 1923 m. Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos. Sprendžiant iš redakcijoje apsilankiusios ponios Anos Marijos Gurauskienės suteiktos šykščios informacijos, Bachmanų palikuonys dvare tebegyveno.

"Bachmanas mano mamai, tuomet Stefai Grauslytei, vėliau ištekėjusiai ir tapusiai Lenciene, padovanojo savo paties tapytą akvarelę. Tai buvo prieškariu", - sakė ji.

Toje akvarelėje išlietos petunijos vazoje. Akvarelė pasirašyta "G. Bachmann". Ponia Ana Marija teigė, kad mama pasakojusi, jog tas G. Bachmanas tuomet gyveno toje pačioje teritorijoje, apie kurią dabar po kruopelytę ir renkama informacija. Tad galima daryti prielaidą, kad po 1923 m. įvykusio Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos dvaras nebuvo nusavintas.

Kultūros centras

Po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos ilgai netrukus Klaipėdoje buvo steigiama muzikos mokykla, šiandieninė Stasio Šimkaus konservatorija. Joje dėstyti buvo kviečiami tuo metu Lietuvoje garsūs ar vėliau tapę garsenybėmis pedagogai - Stasys Šimkus, Juozas Karosas, Stasys Vainiūnas, Antanas Vaičiūnas. Tarp dėstytojų atradau ir Balio Sruogos bei Vydūno vardus, kurie 1924-1925 m. čia dėstė meno istoriją ir estetiką.

Tuometinė Klaipėdos muzikos mokykla buvo tikras dėstytojų "internacionalas" - nustebino net kelių vengrų, čekų pavardės. Šalia, jų - vokiečiai, rusai ir, žinoma, lietuviai pedagogai, baigę įvairias užsienio konservatorijas.

Kur tie dėstytojai gyveno, žinių nepavyko aptikti. Tačiau žinoma tiksliai, kad muzikos mokyklos auklėtiniai, suplūdę į Klaipėdą iš visos Lietuvos, buvo įkurdinti buvusioje Bachmano dvaro berniukų prieglaudoje. Regis, Bachmano dvare, tuomet jau vadintu Paupio dvaru, gyveno ir dalis dėstytojų, gal ir pats muzikos mokyklos vadovas kompozitorius Stasys Šimkus - ne vienoje nuotraukoje su lietuvių gimnazijos, vėliau pavadintos Vytauto Didžiojo, direktoriumi rašytoju Pranu Mašiotu ir dailininku Justinu Vienožinskiu nurodyta - Paupio dvaras ar tiesiog Paupiai.

Pasak ilgametės Stasio Šimkaus konservatorijos dėstytojos Stefos Rimkevičiūtės, Paupiuose tarpukariu vykdavo muzikantų vasaros stovyklos ir kursai. Tai ji žino iš savo dėdės Stanislovo Jurgučio, Laukuvos vargonininko ir pažibos prisiminimų.

Gyvenimas bendrabutyje

Pagal tiesiogines pareigas Bachmano dvare įsikūrusį bendrabutį prižiūrėti privalėjo Klaipėdos muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotojas Juozas Žilevičius. Tačiau bendrabutis turėjo ir savo vedėją. Šias pareigas ėjo Antanas Bružas. Jame dažnai lankydavosi pats S. Šimkus.

Danutė Petrauskaitė studijoje "Klaipėdos muzikos mokykla 1932-1939 m." rašo, kad S. Šimkus itin sielojosi matydamas mokinių "bjaurojimą kampuose, vinių durysna kalimą, garo atsukimą, į sargo valgį popierosų kišimą".

Nešvara ir netvarka bendrabutyje dažnai kildavo ne vien iš tinginystės, bet ir dėl mados vaikymosi. Vienu metu orkestro skyriaus mokiniai buvo pradėję mėgdžioti savo išore iš kitų išsiskiriančius menininkus: ėmė vaikščioti nevalytais batais, suveltais plaukais, ant šono nusuktu kaklaraičiu.

Bendrabučio vedėjas A. Bružas šiam reiškiniui užkirto kelią - ne vieną rytą pats budėjo prie skardinės siaurojo traukinuko stotelės ir netvarkingai apsirengusius "menininkus" grąžindavo atgal. Netvarkingieji privalėdavo į mokyklą kulniuoti pėsti. O vėluojantieji į pamokas ar repeticijas mokytojai ir moksleiviai turėdavo mokėti pinigines baudas: už vėlavimą 10 min. - 3 Lt, 15 min. - 5 Lt, 20 min. - 10 Lt. Tad, savaime suprantama, kad grąžinimas į bendrabutį sutvarkyti savo išvaizdos buvo veiksmingas. Netrukus "menininkų" nebeliko...

Vykdavo ir vestuvės

Sprendžiant iš kelių nuotraukų, Bachmano dvaras buvo susijęs ir su muzikos mokyklos pedagogų asmeniniu gyvenimu. Čia, regis, labai šauniai buvo atšvęstos muzikos mokyklos dėstytojo Igno Prielgausko vestuvės.

Baigęs Varšuvos konservatoriją, jis nuo 1924 iki 1939 m. mokykloje vedė fortepijono užsiėmimus, dėstė ritminę gimnastiką ir turėjo didelį autoritetą ne tik tarp mokytojų, bet ir tarp moksleivių.

Bachmano dvare buvo labai šauniai atšvęstos muzikos mokyklos dėstytojo Igno Prielgausko vestuvės. Antroje eilėje iš kairės P. Mašiotas, S. Šimkienė, S. Šimkus, I. Prielgauskas.

Taip Bachmano dvare Klaipėdos muzikos mokyklos pedagogai ir auklėtiniai pasitiko dailininką Justiną Vienožinskį.

Klaipėdos muzikos mokyklos moksleiviai iš Paupių stoties ruošiasi važiuoti į pamokas (1925 m.).

Po pamokų visas muzikos mokyklos gyvenimas persikeldavo į Bachmano dvarą. Šioje nuotraukoje bendrabučio-internato gyventojai su mokyklos direktoriumi Stasiu Šimkumi (sėdi centre) nusifotografavę po susirinkimo (1926 m.).

Anonsas