Rinkos tyrimų bendrovės "Eurotela" darbuotojai rugsėjį-spalį 609 klaipėdiečius apklausė apie Klaipėdos kultūrinį gyvenimą ir gyventojų kultūrinius poreikius. Duomenų analizę atliko Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centras.
Respondentai apklausti savo namuose tiesioginio interviu būdu. Apklausos trukmė - 40-45 minutės. Apklaustųjų amžius svyravo nuo 18 metų iki pensinio amžiaus (pastarieji sudarė ketvirtadalį respondentų).
Kultūra pralaimi gamtai ir šeimai
Palyginti su 2012 metais rengtos apklausos duomenimis, visiškai patenkintų kultūriniu gyvenimu skaičius išaugo nuo 17 proc. iki 47,1 proc., ir sumažėjo tų, kurių jis apskritai netenkino. Prieš ketverius metus tokių buvo 17 proc., o šiemet liko vos 6,9 proc. Net 63 proc. klaipėdiečių atsakė, jog jiems, kalbant apie mieste vykstančius kultūrinius renginius, nieko netrūksta.
Tačiau, anot Socialinių pokyčių studijų centro direktoriaus, sociologo Liutauro Kraniausko, kalbant apie laisvalaikio praleidimo būdus, klaipėdiečiai visų pirma rinkosi gamtą. Gali būti, jog kultūros vartotojų kituose miestuose, kur nėra tokios palankios gamtinės aplinkos, yra kur kas daugiau.
Kultūra taip pat pralošia šeimai. "Bendravimas su savo šeima, vaikais, giminėmis, žodžiu, gana sėslus šeimyninis gyvenimo būdas yra antroje vietoje pagal laisvalaikio praleidimo būdus", - akcentavo sociologas.
Mėgsta atviras erdves
Nors pagal tyrimo rezultatus vartotojai yra patenkinti kultūrine situacija, tačiau kultūros kūrėjai - ne. Menininkai miestiečiams stengiasi pasiūlyti aukštesnę, rafinuotesnę meninę formą, tačiau jiems teks nusivilti, kadangi miestiečiai nėra išrankūs vartotojai.
"Klaipėdiečiams labiau patinka populiaresnio, lengvesnio žanro renginiai, neskatinantys gilių apmąstymų. Labai didelė dalis miestiečių atsakė, kad išskirtiniausias ir geriausias renginys uostamiestyje yra Jūros šventė. Taigi galima sakyti, kad tai yra tarsi prekinis ženklas, bendruomenę sutelkiantis ir atpažįstamas renginys", - pasakojo L. Kraniauskas ir pridūrė, jog dalis miestiečių taip pat išskyrė Laivų paradą, folklorinį festivalį "Parbėg laivelis", "Vilties bėgimą", Džiazo ir Šviesų festivalius.
Taigi galima manyti, kad miestiečiams labiau prie širdies atvirose miesto erdvėse, o ne uždarose patalpose vykstantys renginiai, išskyrus tuos, kurie vyksta bibliotekose.
Esą reguliariausiai klaipėdiečiai eina į Klaipėdos miesto viešosios ir apskrities I. Simonaitytės bibliotekų renginius. Muziejų lankymas yra labiau proginis, nors jų vertinimas palankus.
Žymiausias kūrėjas - meras?
Kalbant apie kultūriniu gyvenimu nepatenkintus žmones, jie pažymi norintys kur kas patrauklesnių ir įdomesnių renginių bei pasigenda koncentruotos informacijos pateikimo. Anot sociologo, įdomu, jog klaipėdiečiai apie kultūrinio gyvenimo naujienas dažniausiai sužino tradiciniais būdais: iš laikraščių ir radijo kanalų.
Įdomu dar ir tai, jog pasiteiravus, kodėl žmonės neina į kultūrinius renginius, šie dažnai atsako neturintys su kuo į juos eiti. Tačiau, apklausos duomenimis, jiems visai nerūpi aplinka, kurioje vyksta renginiai.
"Vis dėlto mane kaip sociologą labiausiai domino klaipėdiečių kultūrinis skonis. Įdomu, jog tipinis klaipėdietis mėgsta skaityti istorinius romanus, knygas apie sveikatą bei autobiografijas. Kalbant apie kiną, klaipėdiečiai mėgsta komedijas, dokumentiką ir detektyvinius filmus. Muzikinėje plotmėje valdo "popsas", šiek tiek mažiau klasikinė ir liaudiška muzika", - įvardijo L. Kraniauskas.
Tipinis klaipėdietis nemėgsta fantastinių, filosofinių knygų bei modernių autorių. Siaubo, fantastiniai filmai ir vesternai - taip pat ne šio miesto gyventojui. Jo nenutempsi ir į "soul", "funk", sunkiojo metalo, "indie" muzikos koncertus.
Apklausoje taip pat teirautasi, kas, klaipėdiečių nuomone, yra penki garsiausi šiuolaikiniai Klaipėdos kultūros kūrėjai. Šis klausimas, anot L. Kraniausko, gali padėti generuojant finansines įplaukas, tapti prekės ženklais. Netikėta, tačiau pirmoje vietoje atsidūrė miesto meras Vytautas Grubliauskas (gali būti, jog tam padarė įtakos džiazo festivalis), antroje vietoje - popkultūros atstovai Vilius ir Violeta Tarasovai, trečioje - teatralas Vytautas Paukštė, ketvirtoje ir penktoje - lietuviškos estrados žvaigždės Edmundas Kučinskas ir Simonas Donskovas.
Sociologas pažymėjo, kad trečdalis apklaustųjų žino apie tai, jog Klaipėda siekia tapti Europos kultūros sostine ir net pusė jų tiki, kad miestas kūrybiškai ir organizaciniu požiūriu yra pajėgus įgyvendinti šį projektą. Net trečdalis jų norėtų tapti savanoriais, kad galėtų dalyvauti šiame projekte.
Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis paminėjo, kad šiomis dienomis Klaipėdos piliavietėje vyksta konferencija, kurioje tyrimo rezultatai aptariami plačiau. Nuo šiol planuojama tokius tyrimus rengti bent kas antrus metus.
Tyrimo rezultatai bus naudojami kuriant miesto kultūros politikos strategiją.
"Žinoma, nėra realu nurungti gamtą, tačiau, matyt, reiktų pasiūlyti daugiau renginių šeimoms, vaikams, jaunimui. Tam tikras veiklas taip pat galėtume įgyvendinti gamtoje", - akcentavo N. Lendraitis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą