Beata Ignatavičiūtė: "Privalome atrasti laiko kultūrai"

Stipendija merginai taptų investicija į ateitį - pinigai jai padėtų dalyvauti konkursuose.

Beata, kodėl jūs turėtumėte laimėti konkursą?

Kiekviena pergalė, laimėjimas veda žmogų į priekį. Aš esu ne išimtis. Tikiu, jog tai mane įkvėps naujiems darbams, iššūkiams, tobulėjimui, ieškojimams. Noriu laimėti, kad galėčiau garsinti Klaipėdos ir Lietuvos vardą, pritraukti dar daugiau klausytojų į teatro ir koncertų sales.

Kokius tikslus įgyvendinti jums padėtų pinigai?

Aš norėčiau tuos pinigus investuoti į savo ateitį, tai - konkursai, seminarai, koncertai, pamokos pas vokalo pedagogus.

Esate Muzikinio teatro solistė. Čia sužibėjote operetėse "Vienos kraujas" bei "Misteris X", muzikinėje dramoje "Adata", miuzikle "Šounuolynas". Kuris vaidmuo jums buvo įdomiausias?

Na, man kiekvienas vaidmuo yra savaip mylimas ir įdomus. Kiekvieną kartą ruošdamasi vaidmeniui aš stengiuosi jame atrasti kažką naudingo ir reikalingo būtent tam personažui. O įsimintiniausias, ko gero, buvo Kristos vaidmuo muzikinėje dramoje "Adata". Tai buvo mano pirmasis rimtas vaidmens ieškojimas, savęs pažinimas ir pirmasis rimtas įžengimas į sceną.

Kokia "užklasine" veikla užsiimate?

Didžiąją savo laiko dalį praleidžiu darbe, tad laisvalaikiui laiko mažai telieka. Darbą aš labai myliu ir laiko neskaičiuoju - man svarbus rezultatas. Tačiau turėdama laisvą minutę visuomet stengiuosi ją išnaudoti maksimaliai prasmingai. Mėgstu kiną, knygas, gamtą, vandens sportą - plaukioti vandenlentėmis, dėliones.

Mokėtės dainavimo, tačiau teatre tenka ir vaidinti. Kaip sekasi tai suderinti?

Pradžioje buvo labai sunku, nes visai neturėjau aktorinės patirties. Tačiau kiekvienas naujas vaidmuo, ieškojimai mane "augina". Niekada nebijau klausti režisierių, kas man neaišku, nes jei nesuprasiu pati, ką noriu pasakyti ar padaryti scenoje, žiūrovas juo labiau nesupras, ką scenoje jiems transliuoju.

Kodėl pasirinkote šią specialybę? Ar tėvai iškart priėmė jūsų apsisprendimą?

Muzikuoti pradėjau pirmoje klasėje, nes tėvai nuvedė į mokyklą, kurioje buvo sustiprinta muzika. Po to mokiausi Stasio Šimkaus konservatorijoje, vėliau Klaipėdos universiteto Menų fakultete. Žodžiu, muzika mano gyvenime dominavo. O varomoji mano studijų ir pasirinkto kelio jėga buvo ir šiandien yra mama, kuri mane palaiko kiekviename žingsnyje.

Tėtis, atvirkščiai, visuomet sakydavo, jog muzika yra nerimta veikla ir gyvenime man bus labai sunku. Vis dėlto tikiu, jog šiandien jis manimi tyliai didžiuojasi.

Taip, mano specialybė yra labai sunki, tačiau aš darau tai, kas man patinka.

Visi žino, kad būti menininku nelengva. Tačiau gyventi su juo yra dar sunkiau. Kaip manote jūs?

Galbūt tiesos tame yra, tačiau čia labiausiai nukenčia artimieji, dėl to, kad darbui visuomet teikiu pirmenybę. Kita vertus, manau, jog su menininku gyventi yra įdomu. Juk daug kas vyksta spontaniškai, netikėtai - čia ir dabar.

Galbūt ateityje planuojate aukštumų siekti užsienyje?

Apie tai galvoju atsargiai ir tyliai.

Menininkai sako, kad kultūra tai yra tarsi miesto, valstybės vizitinė kortelė, veidas. Kuo, jūsų požiūriu, kultūra yra svarbi visuomenei?

Atsakomybė, meilė, pagarba, ištikimybė, teisingumas, sąžiningumas... Visa tai - kultūros sfera, kurianti žmogiškuosius santykius. Žmonėms įdomus tas menas, kuris suteikia žinių bei skatina mąstyti. Privalome savo gyvenime atrasti vietos kultūrai, kaip atrandame vietos darbui ir laisvalaikiui. Ji padeda pabėgti nuo rūpesčių ir suteikia galimybę bent šiek tiek laiko skirti sau. Kultūra - atgaiva kūnui ir sielai.