Žuvininkystė Klaipėdoje - ne tik kultūros paveldas

Apie šias problemas pirmadienį kalbėta Klaipėdos miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos posėdyje.

Asociacijos Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė (ŽVVG) per dvejus metus nuo 2017 metų paraiškų Europos Sąjungos (ES) lėšoms gauti teikimo srityje nepajudėjo iš vietos, nors Savivaldybė rezervuoja tam savo dalį lėšų. Šilutės, Šventosios ŽVVG jau paskelbė kvietimus paraiškoms teikti, o Klaipėdos grupėje sąstingis.

ŽVVG pirmininkas Arvydas Žiogas sako, kad taip nutiko todėl, kad ŽŪM atstovai atostogauja, nesurenkamas atsakingų valdininkų kvorumas. Iki šiol laukiama 2014-2020 metų veiksmų programos priemonių projektų atrankos komiteto posėdžio, be kurio neįmanoma eiti toliau.

Pasak A. Žiogo, jeigu žvejybos jūroje draudimą 300 metrų zonoje numatantis įstatymo projektas bus patvirtintas, tai neverta ir kalbėti apie kokias nors paraiškas, nes priekrantės verslinės žvejybos nebeliks ir nebus kur investuoti tų pinigų. Vis dėlto miesto Tarybos komisijos nariai nusprendė, kad reikia kreiptis į ministeriją mero vardu, kad ji paspartintų šį procesą. Pasak A. Žiogo, ŽŪM išklauso problemą, bet nieko nedaro.

Savivaldybės atstovai mano, kad žvejų bendruomenei, kuri yra susiskaldžiusi, tiesiog trūksta administravimo įgūdžių, patirties rengiant ES projektus, bendruomenės sutelkimo gebėjimų. Esą, vienas A. Žiogas bando pats visus darbus padaryti, užtat procesas labai lėtas.

Kol kas minėta ŽVVG turi tik du darbuotojus - viešųjų ryšių specialistą ir buhalterę, o jai reikia administratoriaus ir projekto vadovo. Iš 25 pretendentų neišsirenkama, nes atlyginimas - tik 550 eurų. Grupės vadovas nori, kad žmogus turėtų darbo žvejybos sektoriuje patirties, o tokių nėra. Savivaldybės atstovai įpareigojo jį išsiaiškinti, ar būtų galima įdarbinti žmones, kurie dirbtų nuotoliniu būdu, taip pat ieškoti specialistų, kurie už papildomą užmokestį sutiktų rengti reikiamus dokumentus. Pasak A. Žiogo, dėl žmonių nebūtų problemos, esmė - nesulaukiama posėdžio.